Seimas svarstys siūlymą dėl valstybės vadovo statuso V. Landsbergiui ir balsuos dėl 100 eurų pasiskiepijusiems senjorams

Фото BFL/ Irmantas Gelūnas

Seimas antradienį svarstys siūlymą Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkui Vytautui Landsbergiui suteikti valstybės vadovo statusą ir balsuos dėl 100 eurų pasiskiepijusiems senjorams.

Įstatymo dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko teisinio statuso projektas į Seimo salę grįžta po svarstymo Teisės ir teisėtvarkos komitete. Už jį balsavo keturi valdantieji komiteto nariai, prieš buvo du opozicijos atstovai ir susilaikė taip pat vienas parlamentaras iš opozicijos. 

Projektui pritariantys valdantieji teigia, kad reikia konstatuoti, jog 1990 metais atkūrus nepriklausomybę iki prezidento rinkimų Lietuva turėjo vadovą, opozicija kritikuoja jį kaip bandymą perrašyti istoriją.

Projektą inicijavo Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Juo būtų konstatuojama, kad „1990–1992 metais veikusios Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas, kaip aukščiausiasis Lietuvos Respublikos pareigūnas, buvo atkurtos nepriklausomos Lietuvos valstybės vadovas“.

Seimo teisininkai buvo pateikę išvadą, kad siūlymas Aukščiausiosios Tarybos pirmininkui suteikti valstybės vadovo statusą gali prieštarauti Konstitucijai. Teisininkai remiasi ankstesniais Konstitucinio Teismo nutarimais.

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas anksčiau tokiai Teisės departamento išvadai nepritarė.

Seime jau bandyta suteikti valstybės vadovo statusą V. Landsbergiui praėjusią kadenciją, tačiau tuometinio Seimo pirmininko Viktoro Pranckiečio iniciatyva nesulaukė buvusių valdančiųjų politinio palaikymo.

Projektas dėl valstybės vadovo statuso V. Landsbergiui išimtas iš darbotvarkės

Seime antradienį planuotas svarstyti siūlymas dėl valstybės vadovo statuso Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkui Vytautui Landsbergiui išimtas iš darbotvarkės.

Seimo vicepirmininkas, Laisvės partijos atstovas Vytautas Mitalas BNS patvirtino, kad klausimas išimtas pačių teikėjų iniciatyva.

Seimo pirmasis vicepirmininkas konservatorius Jurgis Razma teigė, kad klausimas išimtas, nes dar norima projektui sutelkti paramos ir iš opozicijos atstovų.

„Šiam momentui tokio sutarimo nėra, opozicija priešiškai nusiteikusi dėl tokio projekto, nenorėjom tokiomis aplinkybėmis svarstyti, kad vien valdančiosios koalicijos kelių balsų persvara jis būtų apsvarstytas ir jam būtų pritarta. Mėginsim siekti didesnio sutarimo ir pritarimo, dėl to jis nusikelia tolimesnei ateičiai“, – BNS sakė J. Razma.

Seimas balsuos dėl 100 eurų pasiskiepijusiems senjorams

Seimui siūloma svarstyti įstatymo projektą, kuriuo iki gruodžio suskubsiantiems pasiskiepyti nuo COVID-19 vyresniems nei 75 metų žmonėms būtų skiriama 100 eurų išmoka.

Ji taip pat būtų skiriama, jei šios amžiaus grupės žmonės iki kitų metų balandžio pasiskiepys sustiprinančia doze.

Vyriausybė prašo Vienkartinės išmokos pasiskiepijus vakcina nuo koronaviruso infekcijos įstatymo projektą svarstyti ypatingos skubos tvarka – balsavimas dėl jo numatytas antradienį po pietų. 

Pagal projektą, teisę į vienkartinę išmoką turėtų 75 ir daugiau metų sulaukęs asmuo, kuris iki šių metų rugsėjo nebuvo pasiskiepijęs nė viena vakcinos doze ir iki gruodžio 1 dienos pilnai pasiskiepytų.

Taip pat išmoka būtų mokama 75-erių ir vyresniems senjorams, kurie šiuo metu yra pilnai pasiskiepiję ir iki balandžio 1 dienos pasiskiepytų sustiprinančiąja, t. y. trečia arba antra doze, priklausomai nuo pasirinktos vakcinos.

Minima 100 išmoka būtų skiriama vieną kartą. Pinigai būtų išmokėti gruodžio ir balandžio mėnesiais, kartu su pensija, atskiro prašymo senjorams teikti nereikėtų.

Į Seimo darbotvarkę antradienį įtrauktas ir „valstiečio“ Aurelijaus Verygos rengtas panašus įstatymo projektas. Opozicijos atstovas, buvęs sveikatos apsaugos ministras siūlo vienkartinę išmoką skirti 65 metų ir vyresniems asmenims, taip pat tiems, kas priklauso rizikos grupei susirgti sunkia COVID-19 ligos forma. Pagal šį, projektą teisę į išmoką asmenys įgytų, jei po rugpjūčio 16 dienos pasiskiepytų pagal visą vakcinacijos schemą. 

Prezidentūra praėjusią savaitę gyrė Vyriausybės sprendimą dėl išmokų senjorams. Prezidento vyriausioji patarėja Asta Skaisgirytė gyrė Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją, pateikusią labai konkrečių pasiūlymų. 

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, Lietuvoje imuniteto koronavirusui neturi apie trečdalis vyresnių nei 75 metų senjorų. Šioje amžiaus grupėje yra 270 tūkst. žmonių, apie 80 tūkst. iš jų nėra nei paskiepyti, nei persirgę COVID-19.

Ministerijos skaičiavimais, jei išmoką gautų visi tokio amžiaus senjorai, tam reikėtų daugiau nei 27 mln. eurų. 

Seime svarstys Konstitucijos pataisą dėl tiesioginių merų rinkimų

Antradienį Seimas svarstys Konstitucijos pataisą, numatančią įteisinti tiesioginius merų rinkimus.

Birželį per pateikimo procedūrą parlamentas apsisprendė, kad toliau turi būti svarstomas valdančiųjų parengtas projektas, opozicijos variantas buvo atmestas.

Abiem projektais siūlyta įteisinti tiesioginius merų rinkimus, tačiau opozicija siekė Konstitucijoje apibrėžti ir mero statusą.

Valdančiųjų projektu siūloma Konstituciją keisti minimaliai, numatant, kad savivaldybių tarybų narius ir savivaldybių merus ketveriems metams renka Lietuvos piliečiai ir kiti nuolatiniai administracinio vieneto gyventojai, remdamiesi visuotine, lygia ir tiesiogine rinkimų teise, slaptu balsavimu.

Pagal šį projektą, mero statusas neapibrėžiamas. Jis būtų nustatytas įstatymuose.

Birželį pateikdama projektą Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen pabrėžė, kad didžioji dalis gyventojų yra už tiesioginius merų rinkimus, šiuo klausimu sutaria ir politinės jėgos, jų nuomonės išsiskiria tik dėl mero statuso – ar tai turi būti tarybos pirmininkas, ar administracijos vadovas.

Todėl valdantieji siūlo Konstitucijoje įteisinti tik pačius merų rinkimus, o vėliau spręsti dėl jų statuso, priimant atitinkamas įstatymų pataisas.

Konstitucinis Teismas balandį paskelbė, kad tiesioginiai merų rinkimai negalimi nepakeitus Konstitucijos. Jis taip pat pažymėjo, jog dalis tarybos narių negali turėti išskirtinių teisių, visų jų teisės – lygios. Šis nutarimas įsigalios 2023 metų gegužės 3 dieną, baigiantis dabar išrinktų merų kadencijai.

Norint Seime priimti Konstitucijos pataisą, už ją du kartus turi balsuoti ne mažiau kaip 94 parlamentarai iš 141. Tarp šių balsavimų turi būti daroma ne mažesnė nei trijų mėnesių pertrauka.

Seime – pataisos, kad nesiskiepiję darbuotojai už testus susimokėtų

Seimui antradienį planuojama pateikti pataisas, įpareigojančias kai kuriuos darbuotojus, nepasiskiepijusius nuo koronaviruso, už testus susimokėti.

Vyriausybė siūlo, kad sveikatos patikrinimas dėl užkrečiamosios ligos, dėl kurios paskelbta ekstremali padėtis arba karantinas, esant vakcinos prieinamumui, būtų finansuojamas darbuotojo lėšomis arba darbdavio sprendimu jo lėšomis.

Išimtis būtų taikoma darbuotojams, kurie negali pasiskiepyti dėl medicininių priežasčių. Jų testavimas ir toliau būtų finansuojamas iš biudžeto.

Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pataisas skubos tvarka Seimui teikianti Vyriausybė siekia, kad nauja tvarka įsigaliotų nuo gruodžio 1 dienos.

Anot premjerės Ingridos Šimonytės, tai leistų iki šiol nepasiskiepijusiems žmonėms iki to laiko pasiskiepyti. 

Ji pažymi, kad mokesčių mokėtojų lėšomis apmokamas testavimas buvo suprantamas, kai šalyje nebuvo pakankamai vakcinų, o toliau tai daryti būtų „sunkiai paaiškinama ir pateisinama“.

Vyriausybės sudarytame veiklos sričių sąraše, kurio darbuotojai turi nuolat testuotis dėl COVID-19, yra medicinos, švietimo, maitinimo, prekybos, viešojo administravimo darbuotojai, vežėjai, profesinės karo tarnybos kariai.

Tikrintis reikia kas septynias-dešimt dienų.

Добавить комментарий

Ваш адрес email не будет опубликован.