Seimo nariai siūlo užtikrinti žmonėms teisę gauti informaciją, jei jais domėjosi tarnybos

Фото BFL/Паулюса Пяляцкиса

Keli Seimo nariai inicijuoja pataisas siūlydami užtikrinti žmonėms gauti informaciją, jei jais domėjosi kriminalinę žvalgybą atliekančios tarnybos.

„Paradoksalu, bet šiandien tie 40 žiniasklaidoje paviešintų asmenų, kurie, parlamentaro V. Bako teigimu, tapo Valstybės saugumo departamento taikiniu, net neturi įstatymu suteiktos galimybės pasitikrinti, ar valstybė apie juos rinko duomenis“, – BNS sakė vienas iš pataisų iniciatorių liberalas Simonas Gentvilas.

Kriminalinės žvalgybos įstatymo pataisas taip pat pasirašė Seimo Žmogaus teisių komiteto vadovas Valerijus Simulikas, liberalas Gintaras Vaičekauskas. S. Gentvilas sakė ketinantis po projektais surinkti ir daugiau parašų.

Liberalo vertinimu, nėra sukurto priežiūros mechanizmo, kuris apsaugotų asmens privatumą ir surinktų duomenų naudojimą.

„Nekeičiame esamos tvarkos, kada informacija gali būti renkama žvalgybos ir operatyviais veiksmais, tačiau nepasitvirtinus įtarimams asmuo, kurio privatus gyvenimas buvo sekamas, būtų informuotas automatiškai per 15 dienų, kada tai vyko, kokiu pagrindu, kiek laiko bei kada ir kokioje institucijoje surinkta informacija buvo sunaikinta“, – pataisų esmę pristatė parlamentaras.

Pagal jo parengtas Kriminalinės žvalgybos įstatymo pataisas, asmuo galėtų Generalinei prokuratūrai pateikti prašymą suteikti informaciją apie jo atžvilgiu vykdytos kriminalinės žvalgybos faktą, asmens duomenų tvarkymo laikotarpį, naudotus kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdus ir priemones, jų nedetalizuojant, surinktus asmens duomenis.

„Tai yra būtina prevencija, kad valstybės žvalgybos institucijos nevykdytų perteklinių privataus gyvenimo pasiklausymų, o valstybės stebėti asmenys būtų užtikrinti, jog valstybė gerbia jų privatumą, o įtarimams nepasitvirtinus, visa informacija yra sunaikinama“, – tvirtina liberalas.

Tarnybų surinkta informacija, įskaitant ir apie asmenis, kurių atžvilgiu kriminalinė žvalgyba nebuvo vykdyta, bet jų asmens duomenys buvo tvarkomi, per tam tikrus terminus turėtų būti sunaikinama, o apie informacijos sunaikinimą asmuo informuojamas per 15 kalendorinių dienų po informacijos sunaikinimo dienos.

Dabartinė įstatymo redakcija numato, kad kriminalinės žvalgybos metu surinkta informacija, jei ji nepasitvirtino ir ikiteisminis tyrimas nepradėtas, pateikiama asmeniui tais atvejais, jei jam dėl to atsirado teisinės neigiamos pasekmės.

Добавить комментарий

Ваш адрес email не будет опубликован.