Seimo pirmininkas: turime pareigą neleisti perrašyti istorijos

Фото BFL/Теодорас Бялюнас

Atmindami sovietų okupacijos aukų atminimą, turime pareigą neleisti Rusijai perrašyti istorijos, sako Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis.

Parlamento vadovas savo kalboje per okupacijos ir genocido dienų minėjimą atkreipė dėmesį į Rusijos iniciatyvą atšaukti sprendimą, kuriuo ji pati prieš tris dešimtmečius buvo pasmerkusi Ribentropo-Molotovo paktą.

V. Pranckietis pažymėjo, kad tai buvo sąmokslas, kurio pagrindu buvo naikinamos valstybės ir tautos, o 1989 metais šio susitarimo neteisėtumą pripažino ir pati Sovietų Sąjunga, tačiau „šiandien bandoma tokius sprendimus revizuoti“.

„Mes turime pareigą neleisti pripažinti tokios revizionistinės ir revanšistinės politikos. Būkime verti savo pirmtakų, kad gedulas dėl okupacijos ir genocido aukų visada išliktų motyvacija ir viltimi tęsti“, – antradienį per sovietinės okupacijos, tremties metinių minėjimą Seime sakė V. Pranckietis.

Kalbėdamas apie trėmimus Seimo pirmininkas sakė, kad „šis istorijos tarpsnis yra mūsų tautos tragedija, kurios pasekmė – suluošinti gyvenimai, ir tūkstančiai aukų“.

„Gyvename su tuo, bet pamiršti – niekada. Tomskas, Irkutskas, Krasnojarskas, Tiumenė, iš viso 3327 vietos, į kurias buvo pasiųsti vagonai su vyrais, moterimis ir vaikais, tarp kurių ir mano pusbrolis 5-erių metų, 7-erių ir 8-erių metų pusseserės“, – kalbėjo V. Pranckietis.

Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos vadovas Arūnas Gumuliauskas sakė, kad minėdama trėmimų 80-ąsias metines, Lietuva nesiekia keršto, neapykantos, nenori „primesti kolektyvinės atsakomybės, būdingos tik totalitarinių režimų teisei“.

„Tačiau neturime teisės pamiršti tragiškų modernios Lietuvos istorijos faktų, nes privalome žinią apie juos perduoti ateities kartoms, kad šios žinotų bei vertintų nepriklausomybės praradimo ir atgavimo žmogiškąją vertę“, – pažymėjo komisijos vadovas.

1939 metų rugpjūčio 23 dieną Vokietijos ir Sovietų Sąjungos užsienio reikalų ministrai pasirašė nepuolimo sutartį – vadinamąjį Molotovo-Ribentropo paktą – ir slaptuosius protokolus.

Pagal juos, sovietai ir naciai Antrojo pasaulinio karo išvakarėse pasidalijo Baltijos šalis ir Lenkiją į įtakos sferas. Netrukus po pakto pasirašymo prasidėjo Antrasis pasaulinis karas, jo metu Baltijos šalys ir Lenkija buvo okupuotos.

Rusijos parlamente registruota iniciatyva atšaukti prieš tris dešimtmečius priimtą Ribentropo-Molotovo pakto pasmerkimą. Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius tai yra pavadinęs bandymu klastoti istoriją. 

Baltijos šalys šiomis dienomis mini sovietų pradėtus vykdyti trėmimus. Masiniai lietuvių areštai ir trėmimai į Sovietų Sąjungos gilumą, Sibirą prasidėjo 1941 metų birželio 14-ąją.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro duomenimis, per pirmąją okupaciją sovietai ištrėmė, nužudė, įkalino apie 23 tūkst. šalies gyventojų. Iš viso iki 1953 metų iš Lietuvos ištremta apie 130 tūkst. žmonių, dar apie 156 tūkst. lietuvių buvo įkalinta.

Добавить комментарий

Ваш адрес email не будет опубликован.