Šnipus siūloma bausti griežčiau, o padėjusius teisėsaugai – atleisti nuo atsakomybės

Фото pixabay.com

Krašto apsaugos ministerija (KAM) parengė pataisas, kuriomis šnipus siūloma bausti griežčiau, o prisipažinusius dar iki įtarimų pateikimo ir padėjusius teisėsaugai, numatyti galimybę atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės.

Pataisomis būtų padidinama laisvės atėmimo bausmės apatinė riba: vietoje dabartinių 2–10 ir 3–15 metų už šnipinėjimą priklausimai nuo sunkumo siūloma nustatyti 4–10 ir 6–15 metų laisvės atėmimo bausmes.

Už padėjimą veikti kitai valstybei prieš Lietuvą nustatyti apatinę dvejų metų laisvės ribą. Šiuo metu už tai galima bausti iki septynerių metų nelaisvės, o apatinės bausmės ribos nėra.

Pataisomis taip pat būtų įtvirtinta juridinio asmens atsakomybė už šnipinėjimą.

Dar būtų įtvirtinta galimybė atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, jei asmuo prisipažintų iki įtarimų pateikimo ir padėtų teisėsaugai atskleisti aktyviai užsienio valstybės ar jos organizacijos atstovus, kuriems turėjo būti ar buvo perduota surinkta informacija.

Atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už šnipinėjimą būtų galima tik vieną kartą, taip pat atleidimas nebūtų taikomas, jei dėl nusikalstamos veikos žuvo žmogus ar atsirado kitokių sunkių padarinių.

KAM aiškinamajame rašte nurodo, kad „šnipinėjimas kelia didelę grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, tačiau nustatyta laisvės atėmimo bausmės apatinė riba yra pernelyg maža ir nesudaro būtinų prielaidų atgrasyti nuo tokios veikos“.

Ministerija pažymi, kad priešiškų užsienio valstybių žvalgybos ir saugumo tarnybų vykdomas asmenų verbavimo procesas paprastai yra ilgalaikis, galintis tęstis iki kelerių metų.

Šio „draugiško“ bendravimo pradžioje prašoma pateikti neįslaptintos informacijos ir atlikti iš pirmo žvilgsnio nereikšmingas užduotis, už kurias atsilyginama maža dovanėle ar paslauga.

Ilgainiui užduotys tampa sudėtingesnės, o prašomos informacijos turinys susijęs su tarnybos ar valstybės paslaptimis.

Kartu žvalgybos ir saugumo tarnybos siekia sukurti tokias aplinkybes, kad užverbuotam asmeniui būtų sudėtinga atsisakyti tęsti bendradarbiavimą, asmuo į šią veiklą įtraukiamas palaipsniui ir nepastebimai.

KAM pažymi, kad Lietuvos saugumo tarnyboms svarbu turėti informacijos apie priešiškų valstybių tarnybų veiklą ir ją kontroliuojant neutralizuoti šnipinėjimu daromą žalą.

„Atsižvelgiant į tai, užverbuoto (verbuojamo) asmens teisėsaugos institucijoms suteikta informacija, atleidžiant jį nuo baudžiamosios atsakomybės, leistų efektyviau užtikrinti Lietuvos nacionalinio saugumo interesus nei tokio pavienio asmens nubaudimas“, – sakoma aiškinamajame rašte.

Lietuvoje iki šiol už šnipinėjimą buvo nuteisti aštuoni asmenys, jiems skirtos laisvės atėmimo bausmės siekia nuo trejų iki dešimties su puse metų.

Добавить комментарий

Ваш адрес email не будет опубликован.