Sveikatos ekspertų taryba siūlo taikyti daugiau koronaviruso testavimo būdų

Nuotr. Sauliaus Žiūros/ vilnius.lt

Sveikatos ekspertų taryba siūlo taikyti daugiau koronaviruso testavimo būdų – atlikti ne tik molekulinius (PGR), bet ir greituosius antigenų testus.

Apie tai pirmadienį po susitikimo su prezidentu Gitanu Nausėda pranešė Vilniaus universiteto vicerektorė prof. Edita Sužiedėlienė.

Nuotraukos autorius Robertas Dačkus/ lrp.lt

„Ekspertų grupė šią savaitę rengė rekomendacijas dėl testavimo ir viruso diagnostikos. Lietuvoje atliekama daug molekulinių testų, kurie yra laikomi auksiniu standartu, rekomenduoti yra Pasaulio sveikatos organizacijos bei JAV ir Europos ligų prevencijos ir kontrolės centrų. (…) Daugėjant atvejų, susiduriame su problema, kad diagnostikos laboratorijos tiesiog yra prisotintos ir nespėja atliktų per 24 val. tų testų, kaip rekomenduojama daryti“, – spaudos konferencijoje kalbėjo profesorė.

„Vadinamieji greitieji antigenų testai, jie tikrai yra vis didesniam dėmesio centre“, – pridūrė ji.

E. Sužiedėlienės teigimu, greitiesiems antigenų testams, kaip ir molekuliniams (PGR) tyrimams, naudojamas ėminys iš nosiaryklės.

Anot profesorės, toks testavimo būdas yra pigesnis, leidžia greičiau ištirti žmones, o tyrimams atlikti nereikia ypač kvalifikuoto personalo.

„Greitieji testai yra greiti, tyrimas trunka iki 15 minučių, jiems nereikalinga speciali įranga ir ypatingai kvalifikuotas personalas, tą gali atlikti apmokytas medicinos, visuomenės sveikatos personalas“, – sakė VU vicerektorė.

Vis dėlto ji pabrėžė, kad šie testai nėra ypač tikslūs.

„Galbūt toks minusas šitų testų, kad jų dar jautrumas nesiekia auksinio standarto. (…) Jie yra tinkamiausi nustatyti aktyvios infekcijos atvejus, kada  viruso kiekis mėginyje yra didelis. (…) Tai juos ekspertų komisija rekomenduoja įsigyti ir naudoti asmenų, kurie turi simptomų, penktą–septintą dieną nuo infekcijos pradžios tie testai pasižymi aukštu jautrumu ir specifiškumu“, – teigė E. Sužiedėlienė.

Pasak VU vicerektorės, antigenų testais siūloma tyrimus atlikti židiniuose.

„Taip pat rizikos įstaigose, pavyzdžiui, globos namuose,  pagal sudarytas atskiras testavimo schemas. Jei greitasis testas nustato teigiamą atvejį, tai tas atsakymas yra priimamas kaip atsakymas apie ligą, bet jei testuojant turime neigiamą atsakymą, tai dėl jautrumo nepakankamumo toks testavimas turi būti pakartotas molekuliniu testu“, – sakė ji.

Profesorė pabrėžė, kad greitieji antigenų testai skiriasi nuo serologinių antikūnų testų, kurias tiriamas kraujas ir nustatoma buvusi liga, o ne aktyvus susirgimas.

„Ekspertų taryba taip pat savo rekomendacijos siūlo plačiau naudoti ir serologinius testus, siekiant įvertinti populiacijos infekuotumo mastą, paplitimą“, – kalbėjo ji.

Be kita ko, E. Sužiedelienė teigė, kad ekspertai atkreipė dėmesį į poreikį tobulinti laboratorinės diagnostikos reglamentavimą, derinant metodikas, taip pat stiprinti diagnostikos kontrolę, stebėti koronaviruso mutacijas.

Добавить комментарий

Ваш адрес email не будет опубликован.