Švietimo ministerija: ketvirtadalyje mokyklų moksleivių skaičius nesiekia šimto

Nuotr. Sauliaus Žiūros/ vilnius.lt

Ketvirtadalyje iš beveik tūkstančio šalies mokyklų moksleivių skaičius nesiekia šimto, o kai kur – ir 60-ies, teigia Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM).

Pasak ministerijos, dėl neigiamų demografinių tendencijų mažėjant moksleivių skaičiui per du dešimtmečius mokyklų skaičius sumažėjo daugiau nei per pusę, o mokyklose, kuriose yra itin mažai moksleivių, sunku pritraukti mokytojus ir kitus specialistus, stinga šiuolaikinių ugdymo priemonių, dėl to sunku užtikrinti ugdymo kokybę.

„Šiuo metu veikia beveik tūkstantis mokyklų, iš jų 250 mokyklose mokinių skaičius nesiekia šimto, 89-iose mokyklose ir 50-yje pagrindinio ugdymo skyrių mokosi tik 60 ir mažiau mokinių“, – teigia ŠMSM.

Neliko daugiau nei pusės mokyklų

Ministerijos duomenimis, 2000-aisiais mokyklose mokėsi daugiau kaip 600 tūkst. mokinių, veikė daugiau kaip 2300 bendrojo lavinimo mokyklų. 2010 metais mokėsi jau 415 tūkst. mokinių ir veikė 1321 bendrojo ugdymo mokyklos. 2020 metais 324 tūkst. mokinių mokėsi 977 bendrojo ugdymo mokyklose. Vien nuo 2016 iki 2020 metų mokyklų skaičius sumažėjo dar 176-iomis.

Šių mokslo metų pradžioje šalyje mokėsi 327 tūkst. mokinių ir veikė 954 mokyklos. Šiemet mokinių padaugėjo 3 tūkst., tačiau augimas susijęs labiausiai su Vilniaus miesto plėtra ir nežymiu gyventojų skaičiaus augimu maždaug dešimtyje savivaldybių, teigia ministerija.

Mokyklų skaičiaus kaitai įtakos turėjo ir mokyklų tinklo pokyčiai. 1990-aisiais Lietuvoje veikė beveik 1600 kaimo mokyklų, po 15 metų liko tik 515 mokyklų, vėliau jų dar labiau mažėjo, dauguma virto didesnių mokyklų skyriais. Nuo 2005 iki 2014 metų, įgyvendinant bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarką, pakito šalies pradinių ir pagrindinių mokyklų skaičius, padaugėjo gimnazijų ir atsirado progimnazijos.

J. Šiugždinienė: daugiau galimybių – didelėse įstaigose

Daugelis specialistų, pasak ŠMSM, sutaria, jog itin svarbu, kad pradinė mokykla būtų kuo arčiau namų. Tačiau vėlesnėse klasėse, norint užtikrinti vaikams ugdymo kokybę, galimybę naudotis šiuolaikiškomis priemonėmis ir laboratorijomis, įvairiems poreikiams pritaikytą infrastruktūrą ir neformalių veiklų pasirinkimą, vaikams gali tekti keliauti į didesnę ir geriau aprūpintą mokyklą, kad ir toliau nuo namų.

Anot ministerijos, mažose, menkai aprūpintose mokyklose sunku užtikrinti modernią infrastruktūrą, mokytojams sudaryti pilną darbo krūvį ir patrauklią darbo vietą.

„Vaikams ir mokytojams geresnės galimybės atsiveria didesnėse mokyklų bendruomenėse, nes čia yra daugiau galimybių mokinių pasirinkimams, neformaliajam ugdymui, mokytojai dirba didesne etato dalimi. 2018 – 2020 metų apibendrintas valstybinių brandos egzaminų rodiklis bent 1,5 karto buvo geresnis mokyklose, turinčiose 400 ir daugiau mokinių nei mokyklose, kuriose mokosi 100-199 mokiniai“, – pranešime cituojama švietimo ministrė Jurgita Šiugždinienė.

Anot jos, remiantis Nacionalinės švietimo agentūros duomenimis, aukštesnis egzaminų rodiklis stebimas mokyklose, kuriose daugiau mokinių laiko brandos egzaminą.

„Svarbu, kad visi vaikai turėtų vienodas ugdymo sąlygas, nepriklausomai nuo to, kur jie gyvena“, – teigia ministrė.

Anot jos, problema yra ne pats mokyklos dydis, bet jos infrastruktūra, įranga, ugdymo priemonės ir specialistų įvairovė.

Mokytojai priversti dėstyti ne savo dalyką

Šiuo metu galiojančiose taisyklėse yra nustatyta, kad mažiausias galimas mokinių skaičius klasėje: 1–10 klasėse – 8 mokiniai klasėje, 11–12 klasėse – 12 mokinių. Šalyje yra daugiau kaip 430 klasių komplektų kuriose mokosi iki 8 mokinių.

„Lietuvoje turime ir ne vieną atvejį, kuomet savivaldybė mokyklai papildomai skiria savo lėšų mokymui tiek, kiek jų trūksta iki sumos, nustatytos vidutiniam mokinių skaičiui atitinkamos programos klasėje“, – teigia ministerija.

Anot ministrės, logiška būtų galvoti, kad mažesnėje mokykloje, kurioje klasėse mokosi mažiau mokinių, kiekvienam mokiniui yra daugiau galimybių skirti individualų dėmesį, tačiau neretai nutinka kitaip.

„Trūkstant mokinių, mokyklos būna priverstos mažinti ugdymo plano valandas, kurios turėtų būti panaudotos mokinių individualiems poreikiams užtikrinti, mokytojams dažnai nesusidaro pilnas etatas, mažinamos lėšos vadovėliams pirkti ir mokytojų kvalifikacijai tobulinti, o tai turi tiesioginį ryšį su mokinių ugdymosi rezultatais. Sunku rasti specialistus, kurie galėtų vesti muzikos gamtos mokslų ar meninio ugdymo pamokas, todėl dažnai tai daro kito dalyko mokytojai“, – sako ministrė.

EBPO: dydis ir kokybė susiję

Anot ministerijos, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) rekomendacijose Lietuvai nuolat pabrėžiama, kad mokyklų dydis ir pasiekimai susiję. Taip pat teigiama, kad mokyklas pertvarkius taip, kad jose mažiausias mokinių skaičius siektų 200, bendras testų rezultatas pakiltų 9 proc.

EBPO 2020 metų apžvalgoje sakoma, kad mokyklų dydžio ir testų rezultatų sąsaja stipriausia kaimo mokyklose, kur 10 proc. didesnė mokykla lemia 3 procentais geresnius testų rezultatus.

Ryškūs ir regioniniai lėšų, tenkančių vienam besimokančiajam, skirtumai. 2019 m. vienam mažųjų ir žiedinių savivaldybių bei valstybinių mokyklų bendrojo ugdymo mokiniui per metus teko daugiausia lėšų, miestų savivaldybių bendrojo ugdymo mokiniui – mažiausiai. Šiuos skirtumus dažniausiai lemia mokyklos vietovė, mokomoji kalba, specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių dalis.

Tačiau jei savivaldybėje mokyklų tinklas nėra sutvarkytas ir veikia mokyklos, turinčios labai mažai mokinių, vienam besimokančiajam tenka skirti didesnę lėšų sumą. Miestų savivaldybių vidurkis yra 2319 eurų vienam mokiniui, mažųjų savivaldybių vidurkis — 3041 euras vienam mokiniui.

Siekis – naikinti jungtines klases

J. Šiugždinienė pastaruoju metu deklaruoja ministerijos ir Vyriausybės siekį atsisakyti jungtinių klasių, pabrėždama, kad kai kurios savivaldybės linkusios jas formuoti dėl finansinių sumetimų, nepagalvojant apie ugdymo kokybę, nes nesusidarius minimaliam moksleiviu skaičiui, klasė turi būti išlaikoma savivaldybės biudžeto lėšomis.

Pasak ministrės, pradinėse klasėse klasių jungimas po du lygius dar gali būti pateisinamas dėl vaikų amžiaus ir poreikio mokytis šalia namų, tačiau 5–8 klasėse „kompromisų neturėtų būti“.

Добавить комментарий

Ваш адрес email не будет опубликован.