Švietimo, mokslo ir sporto ministerija siūlo didinti normines studijų kainas

Nuotrauka smm.lt

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) siūlo didinti normines studijų kainas, argumentuodama siekiu užtikrinti geresnę studijų kokybę, didesnius atlyginimus dėstytojams, mokslo darbuotojams. 

„Aukštasis mokslas finansuojamas per studijų krepšelius. Pagal tai, kiek studentų priima aukštoji mokykla, kai studentas priimamas į valstybės finansuojamą vietą, valstybė apmoka studijų kainą. Todėl norint pakelti studijų kokybę, būtina didinti norminę studijų kainą“, – sako švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė.

Anot jos, šis didinimas – tik pirmas žingsnis, „valstybės finansavimas ir toliau turi didėti, o studijų finansavimo principai turi keistis iš esmės“.

Ministerija teigia, kad nuo 2022 iki 2027 metų aukštojo mokslo finansavimą numatyti padidinti maždaug 35 mln. eurų, o didinant studijų kainą bus ne tik užtikrinta geresnė kokybė, bet ir sumažinti „didžiuliai ir nepagrįsti skirtumai tarp skirtingų studijų kainų bei padidintas finansavimas socialinių mokslų studijoms“.

Ministerijos pranešime nurodoma, kad Lietuvoje finansavimas, tenkantis vienam studentui, yra vienas mažiausių tarp Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) šalių.

Lietuvoje vienam studentui, 2017 metų duomenimis, valstybė skiria 4272 eurus, o EBPO šalių vidurkis – 9393 eurai. Mažiau studijos finansuojamos tik Bulgarijoje, Latvijoje, Serbijoje ir Graikijoje. 

„Šiuo metu norminės studijų kainos, taikomos valstybės finansuojamų studentų studijoms apmokėti, tik iš dalies dengia studijų organizavimo išlaidas. Mažiausias ir neadekvatus valstybės finansavimas yra socialinių mokslų studijoms, todėl būtina didinti finansavimą šioms studijoms“, – pažymi J. Šiugždinienė. 

Anot ministrės, pasitaiko atvejų, kai universitetai iš studentų, kurie moka už studijas ima didesnę kainą nei moka valstybė. Tokiu būdu mokantieji už mokslą papildomai finansuoja valstybės finansuojamus studentus.

„Taip neturėtų būti. Ir čia yra vienintelė išeitis – didinti studijų kainą, kad valstybė už studentų rengimą mokėtų kainą, kuri padengtų aukštųjų mokyklų išlaidas rengiant studentus“, – sakė J. Šiugždinienė.

Anot jos, studijų vietos, remiantis Mokslo ir studijų įstatymu, turi būti planuojamos atsižvelgiant į valstybės ūkinės, socialinės ir kultūrinės plėtros poreikius ir įvertinant absolventų įsidarbinimo rodiklius.

Pranešime nurodoma, kad valstybės finansuojamų vietų skaičius šiek tiek sumažėtų tik socialinių mokslų studijų kryptyse, į kurias 2020 metais vietų skaičius padidintas net 2,4 karto, neatsižvelgiant į valstybės ir rinkos poreikius. 

Ministerija atkreipė dėmesį, kad pernai dagiau kaip 3000 jaunuolių nutraukė studijas valstybės nefinansuojamose vietose ir stojo iš naujo į universitetus dėl to, kad gautų nemokamas vietas. Dauguma jų stojo į socialinių mokslų studijų kryptis: teisę, socialinius mokslus, verslą ir viešąją vadybą.

„Valstybė turi apsispręsti: ar ją tikrai tenkina pigiai kainuojančios studijos, ar ji siekia konkuruoti pasaulyje ir didinti studijų kokybę? Turime atvirai pripažinti, kad šiuo metu didelė dalis baigusių socialinių mokslų studijas dirba aukštojo mokslo kvalifikacijos nereikalaujantį darbą“ , – sakė J. Šiugždinienė. 

Verslo ir administravimo bei teisės absolventai, remiantis EBPO statistika, Lietuvoje sudaro 27,2 proc. – tai yra vienas aukščiausių rodiklių tarp EBPO šalių. Šis rodiklis didesnis Brazilijoje (35,2 proc.), Kosta Rikoje (33,6 proc.), Rusijoje (32,5 proc.), tuo metu gerokai žemesnis šiose šalyse: Švedija (13,5 proc.), Islandija (15 proc.), Pietų Korėja (16,2 proc.), Austrija (16,3 proc.). 

Gamtos mokslus, matematiką, statistiką Lietuvoje baigia apie 3,4 proc. absolventų, Jungtinėje Karalystėje 17 proc., Prancūzijoje – 10,1 proc., JAV – 9,9, Kanadoje – 9,8, Airijoje, Austrijoje apie 9 procentai. Mažiausiai šių studijų krypčių absolventų yra Kolumbijoje, Čilėje, Brazilijoje, Meksikoje, Kosta Rikoje (1,1–2,4 proc.).

Skelbiama, kad 84 proc. universitetuose baigusiųjų matematikos arba informatikos studijas įsidarbina, 86 proc. jų – aukštos kvalifikacijos darbuose. Vidutinės jų pajamos siekia 1814 eurų.

Tuo metu 73 proc. universitetuose baigusiųjų socialinius mokslus įsidarbina, tačiau tik 55 proc. dirba darbą, kuriam reikalingas aukštasis išsilavinimas, o vidutinės pajamos siekia 1211 eurų, įtraukus kolegijas, šie rodikliai būtų dar prastesni. 

Anot pranešimo, šiuos netolygumus lemia ir tai, kad dabar universitetuose studijų kainos yra grupuojamos į aštuonias grupes, o atotrūkis tarp didžiausios ir mažiausios kainos šiuo metu yra didesnis nei devyni kartai. 

„Kai kurios studijų sritys šia prasme devalvuojamos, net dempinguojamos. Pavyzdžiui, socialinių mokslų studijų kainos, kurias aukštosioms mokykloms moka valstybė, nepelnytai daug mažesnės nei kitų sričių. Todėl studijų kainų grupių skaičių planuojama sumažinti nuo aštuonių iki penkių. Tai sumažins studijų kainų skirtumus, kurie daug metų augo nepagrįstai“, – tvirtina J. Šiugždinienė.

Ministerija pranešime skelbia, kad šis projektas suderintas su Lietuvos universitetų rektorių konferencija, Lietuvos kolegijų asociacija, atsižvelgta į dalį studentų atstovybių išsakytų pastabų. 

Lietuvos studentų sąjunga (LSS) savo ruožtu pranešė, kad pagal siūlomas pataisas padidinus normines studijų kainas, t. y. studentui valstybės skiriamą finansavimą studijoms, mažėtų studijų prieinamumas.

LSS vadovo Eigirdo Sarkano teigimu, iš pirmo žvilgsnio norminių studijų kainų didinimas yra sveikintinas žingsnis, tai ragino ir pati sąjunga, tačiau nuogąstaujama dėl mažesnio valstybės finansuojamų vietų skaičiaus.

Anot studentų organizacijos, problema yra tai, kad didinant norminę studijų kainą, skirti papildomų lėšų nėra numatoma, o tai reiškia, kad didinant kainą bus planuojama gerokai mažiau valstybės finansuojamų studijų vietų.

„Tai elementariai mažins studijų prieinamumą tiems, kurie atitinka minimaliuosius stojimo į valstybės finansuojamas vietas reikalavimus. Tuo metu norminė studijų kaina iš esmės yra „surišta“ ir su pačios aukštosios mokyklos nustatyta studijų kaina, tai reiškia, jog jos bus priverstos didinti studijų kainas tiems studentams, kurie ketina studijuoti savo lėšomis“, – praėjusią savaitę platintame pranešime cituojamas E. Sarkanas.

Anot jo, jeigu dabartinis projektas nesikeis, „galima daryti prielaidą, jog savo lėšomis studijuojančių studentų skaičius gerokai išaugs ir jie bus priversti mokėti gerokai didesnę studijų kainą“.

Добавить комментарий

Ваш адрес email не будет опубликован.