Teismas paliko galioti A. Greičiui už šnipinėjimą Rusijai skirtą ketverių metų bausmę

Nuotrauka BNS/ Lukas Balandis

Apeliacinis teismas antradienį atmetė už šnipinėjimą Rusijai nuteisto visuomenininko, Baltijos jaunimo asociacijos „Juvenis“ generalinio direktoriaus Aleksėjaus Greičiaus skundą ir paliko jam galioti ketverių metų laisvės atėmimo bausmę.

„Teisėjų kolegija nusprendė apeliacinį skundą atmesti, bausmė nėra aiškiai per griežta“, – sakė teisėja Regina Pocienė. 

Po Apeliacinio teismo nutarties nuosprendis įsiteisėjo, tačiau dar gali būti skundžiamas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.

Klaipėdos apygardos teismas pernai lapkričio 12 dieną šioje byloje savo kaltės nepripažinusį A. Greičių nuteisė ketverių, o savo kaltę pripažinusį Mindaugą Tunikaitį – pusantrų metų laisvės atėmimo bausmėmis.

Byloje A. Greičius ir M. Tunikaitis kaltinami bendradarbiavę su Rusijos federaline saugumo tarnyba (FSB), vykdę jos užduotis rinkti žvalgybą dominančią informaciją Lietuvoje. Jie vienas kito nepažinojo, tačiau abu už atlygį rinko ir perdavė informaciją tam pačiam FSB agentui, veikiančiam Kaliningrado srityje.

Nuosprendį apskundė tik A. Greičius, jis prašė panaikinti apygardos teismo nuosprendį ir jį išteisinti.

Kol nuosprendis nebuvo įsiteisėjęs, vyras buvo laikomas laisvėje, jam taikyta intensyvi priežiūra – apykojės dėvėjimas, iš jo paimti dokumentai, taip pat paskirtas rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Vyras buvo suimtas tris mėnesius per ikiteisminį tyrimą 2020 metų kovo – birželio mėnesiais.  

A. Greičiaus skundą nagrinėjęs Apeliacinis teismas apklausė liudytojus, išklausė šalių pasisakymų. 

„Pirmos instancijos teismas ištyrė ir įvertino įrodymus nepažeisdamas Baudžiamojo proceso kodekso reikalavimų, teisingai nustatė nusikaltimo aplinkybes, tinkamai taikė įstatymą“, – per posėdį sakė teisėja R. Pocienė.

Bylą nagrinėjusi Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija pabrėžė, kad šnipinėjimo dalykas gali būti ir informacija, kuri nėra valstybės paslaptis, tačiau kuria domisi užsienio žvalgyba, t. y. kurią surinkti užsakė užsienio žvalgybos atstovas ar jo įgaliotas asmuo.

„Tai gali būti ne tik tarnybos, komercinė, profesinė paslaptis, bet ir visiškai neįslaptinta informacija ar duomenys“, – rašoma teismo pranešime.

A. Greičius, pasak teismo, veikdamas kartu su Rusijos žvalgybos atstovu, beveik ketverius metus organizavo visiškai ar iš dalies Rusijos žvalgybos atstovo finansuojamus renginius, fotografavo ar filmavo pačius renginius ir juose dalyvaujančius asmenis, rinko su šiais renginiais susijusią informaciją, publikavo ją Lietuvos žiniasklaidos priemonėse, o surinktą informaciją sutartu būdu perdavė Rusijos žvalgybos atstovui.

Kaltinamasis pirmosios instancijos teismo procese neigė padaręs jam inkriminuotą nusikaltimą, tačiau teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė išvadą, kad jo kaltė dėl šnipinėjimo yra įrodyta.

Apeliaciniame skunde A. Greičius neneigė, kad jis Rusijos žvalgybos atstovo Piotro Čagino, žvalgybinėms operacijoms naudojusio Piotro Taraškevičiaus asmens tapatybę, prašymu rinko ir jam perdavė informaciją apie savo organizuotus renginius, nuotraukas su renginiuose dalyvaujančiais ir juos stebinčiais asmenimis, vaizdo medžiagą ir straipsnius apie šiuos renginius.

Bylos duomenimis, A. Greičius taip pat rinko informaciją, susijusią su Lietuvos ir Latvijos piliečių telefono numeriais, iš viešosios erdvės perfilmuotą vaizdo reportažą apie Klaipėdos tarybos nario politiko Viačeslavo Titovo teismo procesą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose, informaciją apie Valstybės saugumo departamento (VSD) pareigūnus (mobiliojo ryšio telefono numerį, automobilio, kuriuo buvo atvykęs VSD pareigūnas, spalvą ir modelį), informaciją apie VSD pareigūnų atliktas apklausas.

„Teismui nekilo abejonių dėl VSD pateiktų duomenų, patvirtinančių, kad Rusijos Federacijos pilietis P. Čaginas buvo Rusijos Federalinės saugumo tarnybos Kaliningrado srities Pasienio valdybos pareigūnas, vykdęs šios valstybės, siekiančios daryti įtaką Lietuvoje vykstantiems visuomeniniams ir politiniams procesams, užduotį rinkti Rusijos Federacijos žvalgybą dominančią informaciją Lietuvoje, patikimumo“, – teigia Apeliacinis teismas.

„Visi ištirti faktiniai bylos duomenys neabejotinai patvirtina, kad A. Greičius puikiai suvokė, jog jis renka bei perduoda užsienio žvalgybą dominančią informaciją, ir to siekė, t. y. jis veikė tiesiogine tyčia“, – konstatavo teisėjų kolegija.

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs A. Greičiaus bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, už nusikaltimo padarymą jam paskyrė teisingą bausmę.

Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad A. Greičius teikė užsienio žvalgybai informacija ir tada, kai VSD jį perspėjo. 

*Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB «BNS» sutikimo draudžiama

Добавить комментарий

Ваш адрес email не будет опубликован.