Tvorą pasienyje su Baltarusija statys „Epso-G“ grupė

Фото vrm.lt

Tvorą pasienyje su Baltarusija statys valstybės energetikos įmonių grupė „Epso-G“.

Vyriausybė nutarimu pirmadienį patvirtino, kad 508 kilometrų ilgio tvorai pasienyje su Baltarusija būtų numatyti iki 152 mln. eurų.

Energetikos ministras Dainius Kreivys tvirtino, kad „Epso-G“ yra įgyvendinusi daug reikšmingų strateginių projektų, vien šiuo metu įgyvendinama 14 jų, grupėje dirba apie 1,1 tūkst. darbuotojų. Įmonių grupės kompetencijos, anot jo, apima Energetikos, statybų projektavimo, techninės priežiūros, eksploatacijos, sudėtingų ir paprastų sutarčių valdymo bei kitas kompetencijas, ji pajėgi užtikrinti viešųjų pirkimų efektyvumą, skaidrumą.

„Atsižvelgiant į tai, ką išdėsčiau, siūlome svarstyti galimybę įstatymo numatytą ypatingojo valstybinės svarbos projekto vykdytojų paskirti būtent šią grupę, „Epso-G“, – sakė jis.

Tam neprieštaravo ir susisiekimo ministras Marius Skuodis, pabrėžęs, kad ministerijai pavaldžios įmonės prireikus galės teikti pagalbą.

Dėl termino lauks Energetikos ministerijos sprendimo

Vidaus reikalų ministerijos parengtame projekte buvo siūloma nustatyti, kad siena būtų baigta iki 2022-ųjų rugsėjo, tačiau vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė pabrėžė, kad galutinį projekto užbaigimo terminą Energetikos ministerija turėtų pateikti per dvi savaites.

Pasak premjerės Ingridos Šimonytės, įmonė dar turės atlikti rinkos konsultacijas „kad aiškiau pajustų, kokia čia bus data ir koks mėnuo“ – ministerija įpareigota pateikti atsakymus iki rugsėjo 15-osios.

Numatyta, kad apsauginė tvora, t. y. stulpai su spiraline, maksimaliai ją įveikti kliudančia pjaunančia viela „Concertina“, virš žemės paviršiaus turės būti iškilusi ne žemiau kaip tris metrus – vidaus reikalų ministerija siūlė, kad aukštis siektų keturis metrus.

Diskutuojant dėl tvoros aukščio, Ingrida Šimonytė pabrėžė, kad diskutuojant dėl konkrečių projekto stadijų bus galima numatyti, jog „apsaugos turėtų būti daugiausia“ tik rizikingiausiuose ruožuose, kad tai neturėtų reikšmingos įtakos tvoros baigimo terminams ir kainai. 

Pjaunanti viela bus tiesiama ne tik ant tvoros, bet ir prie tvoros į Baltarusijos pusę. 

Ministrų kabinetas, patvirtinęs kai kurias projekto detales, nustatė, kad tvora turi būti atspari gamtinėms sąlygoms, „agresyvioms medžiagoms“, drėgmei, ji turi būti įrengiama atsižvelgiant į gruntą, apkrovas nuo vėjo ir pan.

Tvoroje turės būti įrengti vartai ir varteliai, skirti pasienio juostos ir kitų valstybės sienos apsaugos objektų priežiūrai. 

Tvoros tiesimui įsipareigota teikti pirmenybę, projekte dalyvaujančios ministerijos ir kitos institucijos turės spręsti visus su projektu susijusius klausimus skubos tvarka.

Nuspręsta, kad valstybei, kaip užsakovui, atstovaus Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT) – ji valdys visus fizinį barjerą sudarančius statinius ir įrenginius projektą vykdant bei jį užbaigus, teiks rangovams technines užduotis ir derins dokumentus, organizuos atsiskaitymą.

Dalį pirkimų tvirtins komisija

Darbams prižiūrėti ketinama sukurti tarpinstitucinę komisiją, jai vadovaus premjerė Ingrida Šimonytė. Komisiją sudarys Ministrų kabineto nariai, VSAT vadas, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos viršininkas, projekto vykdytojo atstovas, stebėtojo teisėmis komisijos veikloje galės dalyvauti ir Seimo Audito, Nacionalinio saugumo ir gynybos bei Biudžeto ir finansų komitetų atstovai.

Prireikus, numatyta galimybė pasitelkti nepriklausomus ekspertus, kitų institucijų ir įstaigų atstovus,

Svarstyta, kad komisija, be kita ko, turės tvirtinti pirkimus, kurių vertė įsigyjant prekes viršys 214 tūkst. eurų, o perkant darbus – 5,35 mln. eurų, tačiau galutiniu sprendimu Ministru kabinetas atsisakė šios prievolės komisijai. Taip pat numatyta, kad komisija mažiausiai kartą per mėnesį turės informuoti Vyriausybę apie projekto įgyvendinimo eigą, teikti siūlymus.

Fizinį barjerą pasienyje su Baltarusija nuspręsta statyti Lietuvai pastaraisiais mėnesiais susiduriant su išaugusia nelegalia migracija. Šiemet į Lietuvą per sieną su Baltarusija jau pateko per 4,1 tūkst. migrantų.

Lietuvos pareigūnai išaugusius migracijos srautus vadina Baltarusijos režimo hibridine agresija. Dėl to šalyje paskelbta ekstremali padėtis.

Taip pat priimtas sprendimas apgręžti neteisėtai sieną bandančius kirsti asmenis, tai gerokai sumažino plūstančiųjų srautus.

Добавить комментарий

Ваш адрес email не будет опубликован.