Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad numatyti Seimo narių atostogas būtų labai sudėtinga, be to, šiuo klausimu nėra politinio sutarimo, tad jos ir neįrašytos svarstomame projekte dėl parlamentarų darbo sąlygų.
„Sutarimo šiuo klausimu Seime nėra, o Seimo nario daro pobūdis toks, kad numatyti atostogas yra iš esmės labai sudėtinga, nes Seimo nario darbas yra nepertraukiamas ir laikas tarp sesijų yra Seimo narių planuojamas savarankiškai“, – antradienį žurnalistams Seime sakė V. Čmilytė-Nielsen.
Seimo nariai antradienį po ketverių metų pertraukos planuoja svarstyti jų pačių veiklą, darbo užmokestį, socialines garantijas nustatantį įstatymo projektą.
Dar praėjusią kadenciją tuometinio Seimo pirmininko Viktoro Pranckiečio iniciatyva parengtas įstatymo projektas, be kita ko, turėjo išspręsti Seimo narių atostogų klausimą, tačiau apie tai jame nekalbama.
Konstitucinis Teismas 2005 metais konstatavo, kad Seimo narių veiklos nepertraukiamumas nereiškia, jog Seimo narys negali pasinaudoti jam priklausančia konstitucine teise į poilsį ir laisvalaikį, taip pat į kasmetines mokamas atostogas.
Jis savo nutarime pažymėjo, jog Seimo nario atostogų įstatyminis įtvirtinimas užtikrintų, kad nebebūtų prielaidų laiką tarp Seimo sesijų nepagrįstai traktuoti kaip laiką, prilygstantį atostogoms ar kitokiam poilsiui.
Politikai bandė ne kartą spręsti savo atostogų įteisinimo klausimą, tačiau nesutardavo dėl jų ilgio ir modelio, kaip užtikrinti Seimo darbo nepertraukiamumą.
Svarstomame projekte taip pat numatyta nuo kitos kadencijos atsisakyti Seimo narių viešbučio.
Nuo 2024-ųjų parlamentarams, kurių deklaruota gyvenamoji vieta bus toliau negu 50 kilometrų nuo Vilniaus centro ir kurie neturės ir pastaruosius penkerius metus neturėjo gyvenamosios patalpos sostinėje, priklausytų būsto nuomos kompensacija.
„Svarstymas dėl kompensacijų yra tolesnis žingsnis, šiandien svarstomame įstatyme yra principinis sprendimas, jog nuo kitos kadencijos būtų atsisakoma Seimo viešbučio“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen
Projektu taip pat siūloma nustatyti finansines sankcijas už nelankomus posėdžius. Seimo nariui, be pateisinamos priežasties nedalyvavusiam iš anksto paskelbtame plenariniame, komiteto, komisijos posėdyje, darbo užmokestis būtų mažinamas 5 proc. už kiekvieną praleistą posėdį.
Sprendimus dėl darbo užmokesčio sumažinimo priimtų Seimo valdyba.
Dabar posėdžius praleidžiantiems parlamentarams alga nėra mažinama, nes tai reglamentavęs Seimo statuto straipsnis 2016 metais pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai ir nėra priimtas iš naujo.
