Vilniuje bus matuojama reali automobilių tarša

Nuotrauka am.lrv.lt

Vilniuje nuo antradienio pradedama matuoti reali automobilių tarša. Duomenys bus renkami visą vasarą, tikimasi, kad tai padės aptikti didžiausius teršėjus. 

Aplinkos ministro Simono Gentvilo teigimu, miestų aplinkoje pagrindinis teršėjas yra transportas.

„Transporto klimatui žalingų dujų išmetimai išaugo 49 proc. nuo 2005 metų. Joks kitas sektorius Lietuvoje, nei pramonė, nei energetika, nei žemės ūkis tiek neišaugino savo emisijų kaip transportas“, – spaudos konferencijoje antradienį sakė ministras. 

Ministerijos užsakymu bendrovė „Fima“ visą vasarą už 40 tūkst. eurų matuos realią automobilių taršą Vilniaus gatvėse – pasak bendrovės vadovo Jono Jablonskio, surinkti duomenys bus pateikti ministerijai ir bus analizuojami. 

„Mūsų projekto užduotis – surinkti visus įmanomus duomenis ir patiekti ministerijai, kokia yra reali situacija su Lietuvos automobilių tarša“, – spaudos konferencijoje sakė jis. 

 Aplinkos ministerijos Taršos politikos grupės specialistas Paulius Žvirblis teigė, kad šis projektas yra pilotinio pobūdžio, tačiau neatmetama galimybė, kad ateityje matavimas bus plečiamas ir į kitus Lietuvos miestus 

„Tai nėra mechanizmas gaudyti teršėjus, bet charakterizuoti automobilių parką, realias jų emisijas. Tai papildo techninių apžiūrų dūmingumą ir smalkių matavimą“, – teigė P. Žvirblis. 

„Vėliau būtų daroma duomenų analizė, palyginimai su užsienio šalimis, lyginama, kokios emisijos su nustatytais standartais, ar realiomis sąlygomis jos viršijamos, pažiūrėti pagal amžių, kokie automobiliai taršesni ir turėti realią situaciją, galbūt identifikuoti labiausiai teršiančius automobilius:, – pridūrė jis.

Pasak „Fimos“ transporto infrastruktūros grupės vadovo Simono Šidlausko, tarša bus matuojama su viena sistema, tačiau ji bus pastatoma skirtingose gatvėse. Tą planuojama daryti Ukmergės, Geležinio vilko gatvėse, Savanorių prospekte, Žaliųjų ežerų gatvėje bei kitose.

„Įrenginys siunčia per kelią žmogaus akiai nematomus infraraudonuosius ir ultravioletinius spindulius, nuo kitoje kelio pusėje esančio veidrodžio spindulys atsispindi ir grįžta atgal į pagrindinį įrenginį, kuriame yra detektorius. Kirsdami šviesos spinduliai kelią per išmetamuosius teršalus, jie dėl esančių dalelių pasikeičia ir analizuojant šiuos pokyčius ir yra nustatoma, kiek kokių teršalų rūšių yra transporto emisijoje“, – sistemos veikimą aiškino S. Šidlauskas. 

Pasak jo, sistema rinks duomenis ne tik apie taršą, bet ir identifikuos didžiausius teršėjus, atpažins automobilių valstybinius numerius.

„Didžiausi teršėjai yra tokios transporto priemonės, kurių išmetamas užterštumas viršija nuo keliolikos iki keliasdešimt kartų. Užsienio praktikoje yra ne tiek ir daug tokių automobilių, tai pavieniai, sudarantys bendrame sraute apie 3-5 proc., bet jie yra iš esmės kalti dėl didžiosios dalies užterštumo, kuriam įtakos turi transporto priemonės“, – sakė S. Šidlauskas. 

S. Gentvilo teigimu, ketvirtadienį numatyta pristatyti ir automobilių taršos mokesčio pakeitimus, o jų projektai bus teikiami rudenį. 

Добавить комментарий

Ваш адрес email не будет опубликован.