VKJ vadovas: visu pajėgumu biokuro blokas turėtų dirbti 2023–2024 šildymo sezoną

Фото ignitisgrupe.lt

Valstybės kontroliuojamos energetikos grupės „Ignitis grupė“ statomos Vilniaus kogeneracinės jėgainės (VKJ) biokuro blokas visu pajėgumu turėtų pradėti dirbti 2023–2024 metų šildymo sezoną, sako jėgainės generalinis direktorius Mantas Burokas. 

„Pilnu pajėgumu, kas reiškia, kad šilumos tinklas gali paimti tą dalį, kurią pagaminome (…), tai pilnu pajėgumu planuojame dirbti 2023–2024 metų šildymo sezoną“, – trečiadienį žurnalistams jėgainėje sakė M. Burokas. 

Pasak jo, pirmąją šilumą biokuro bloke numatoma pagaminti 2023 metų pirmąjį ketvirtį, o bloko komercinės veiklos pradžia numatoma 2023 metų birželį–liepą. 

Pasak M. Buroko, biokuro bloko eksploatacijos pradžia apskaičiuota įvertinus visas galimas rizikas. Vis dėlto VKJ vadovas neatmeta, jog rizikos, dėl kurių gali būti dar kartą atidėta įrenginio veiklos pradžia, išlieka. 

„Rizika visada yra. Kol kas mes tas rizikas matome ir valdome, ir atrodo, kad tas planas pagal geopolitinę situaciją, pagal medžiagų tiekimą, pagal rinkos situaciją tas planas atrodo realus. Bet, be abejo, mes lygiai taip pat matėme ir tikėjome, kad tas planas galėjo būti ir šiek tiek anksčiau“, – teigė M. Burokas. 

Pasak jo, pagrindinės rizikos susijusios su rangovų paieška bei sutrikusiu statybinių medžiagų tiekimu. 

„Vienas dalykas, kas buvo tikrai sudėtinga, tai apskritai prisišaukti rangovus. Objektas nėra visiems patrauklus šiuo metu, kai (…) visi statė, visi darė, visi investavo – tai vienas dalykas. Antras dalykas, medžiagų tiekimai buvo problematiški. Kai kurių medžiagų apskritai trūko, o kai kurių medžiagų tiekimo terminai išaugo du–tris kartus. Tai tos rizikos vis dar išlieka iš esmės“, – kalbėjo VKJ vadovas. 

„Užsidarė tam tikros rinkos karo kontekste, tai apskritai statybinių medžiagų tiekimai tapo problematiški“, – teigė jis. 

Pasak M. Buroko, visas VKJ projektas, įskaitant biokuro ir atliekų deginimo įrenginius šiuo metu yra pabrangęs apie 10 proc. VKJ vadovas teigė, jog atsižvelgiant į situaciją rinkose bendra objekto kaina ir toliau augs.

„Mes turime rinkas, turime situaciją. Šiais metais turėjome ypatingai gerą statybų bumą, kas rinkos prasme jau natūraliai užkėlė kainas. Tai nėra kalbos, kad ta suma pigs, ar liks ta pati“, – teigė M. Burokas. 

Kiek tiksliai pabrangs visas VKJ projektas, M. Burokas atsakyti negalėjo – anot jo, tikslesnė projekto kaina paaiškės rudenį perskaičiavus sutartis. Pradinė viso VKJ projekto kaina siekė 351 mln. eurų.

VKJ vadovas teigė, jog visa jėgainė turėtų padengti apie 40 proc. Vilniaus šilumos poreikio.

„Mes sakome, kad pilna jėgainė su dviem dalimis – tiek atliekos, tiek biokuras – tenkins kažkur 40 procentų Vilniaus poreikio. Tai ta apimti mes sumažinsime iškastinio kuro deginimą Vilniaus mieste“, – teigė M. Burokas. 

Pasak VKJ projekto vadovo Andriaus Aginto, šiuo metu statant VKJ biokuro bloką dirba šeši pagrindiniai rangovai, kurie yra pasitelkę 40 subrangovų. 

Vilniaus kogeneracinės jėgainės biokuro įrenginių statyba vėluoja daugiau nei metus, „Ignitis grupei“ 2020 metų rugsėjį nutraukus sutartį su restruktūrizuojama katilų gamybos bendrove „Rafako“, kuri tapo nepajėgi užbaigti darbus. Lenkijos įmonė buvo atlikusi darbų už 107 mln. eurų. 

„Ignitis grupė“ ne kartą tikino, jog biokuro įrenginius pastatys iki šių metų pabaigos, tačiau neseniai paaiškėjo, kad darbai bus baigti kitų metų pirmąjį ketvirtį. 

Kogeneracinėje jėgainėje energija nuo 2020 metų pabaigos gaminama iš komunalinių atliekų, visiškai įgyvendinus projektą, jos bendra elektrinė galia turėtų sudaryti daugiau kaip 90 megavatų, o šiluminė galia – apie 230 megavatų.

Jėgainės projektas finansuojamas Europos Sąjungos (iki 140 mln. eurų), Europos investicijų banko paskolos (iki 190 mln. eurų) bei nuosavomis „Igničio grupės“ lėšomis.

*Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB «BNS» sutikimo draudžiama

Добавить комментарий

Ваш адрес email не будет опубликован.