Vokietija stiprina savo karių atsparumą hibridinėms atakoms

Vokietija stiprina Lietuvoje dislokuotų ir kitų savo karių atsparumą įvairioms hibridinėms atakoms, sako Vilniuje viešintis šalies kariuomenės vadas.

Generolas Eberhardas Zornas (Eberhardas Cornas) sakė, kad Vokietijos kariams prieš kelis mėnesius išplatintos instrukcijos, kaip elgtis su mobiliaisiais telefonais, socialiniuose tinkluose.

„Mums puikiai žinoma apie kylančias kibernetines ir informacines grėsmes, todėl mes bandome padidinti savo karių sąmoningumą“, – pirmadienį žurnalistams teigė karininkas.

„Mūsų kariai gali būti socialiniuose tinkluose ir gali skelbti informaciją, tačiau jiems turi būti žinomi karinio saugumo klausimai ir (…) visos netikrų naujienų kampanijos, kurios gali egzistuoti tarptautinėse misijose“, – kalbėjo generolas.

Pasak jo, Vokietijos kariuomenėje prieš kelerius metus įsteigta kovos su kibernetinėmis ir informacinėmis grėsmėmis vadavietė.

Rugsėjo pabaigoje įvairiuose interneto puslapiuose buvo keliomis kalbomis paskleista melaginga naujiena, kad Lietuvoje dislokuoti Vokietijos kariai su tanku išniekino Kauno žydų kapines ir pripaišė svastikų.

Daugiau nei pusšimtis NATO batalionui vadovaujančių Vokietijos karių Lietuvoje dislokuoti 2017 metais. Nuo tada jie nuolat tampa išpuolių taikiniu, teigė Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Valdemaras Rupšys.

Vos į Lietuvą atsikrausčius pirmiesiems vokiečiams, užpernai vasarį Seimo pirmininkui Viktorui Pranckiečiui ir policijai buvo atsiųstas melagingas pranešimas apie jų išprievartautą mergaitę.

Žiniasklaida taip pat yra rašiusi, kad Rusija įsilaužė į Baltijos šalyse dislokuotų sąjungininkų išmaniuosius telefonus, o tuo siekta gauti operatyvinės informacijos, įvertinti pajėgų galią bei įbauginti karius.

„Mes susiduriame per kiekvieną (Vokietijos karių) rotaciją, kad kas nors išlenda, ar kas nors panaudojama – netikra naujiena, susijusi su NATO priešakinių pajėgų batalionu“, – sakė V. Rupšys.

„Mes suprantame, kad tai vyksta sistemingai, tai vyksta ir laike, (…) pavyzdžiui, penktadieniais vakare tokia informacija praeina“, – teigė generolas.

„Tikrai aš šiandien galiu pasakyti, kad esame pasiruošę, kaip šitokias neteisingas naujienas paneigti“, – kalbėjo Lietuvos kariuomenės vadas.

Pasak Vokietijos kariuomenės vado, šalies kariai gali naudoti savo socialinių tinklų paskyras paneigti netikroms naujienoms.

„Net aš pradėjau „tvytinti“ socialiniuose tinkluose. Tai yra svarbus formatas pristatyti mūsų poziciją ir mūsų informaciją žmonėms“, – kalbėjo E. Zornas.

Lietuvos ir Vokietijos generolai pirmadienį aptarė dvišalį bendradarbiavimą ir Berlyno planuojamas investicijas į Lietuvos karinę infrastruktūrą.

Šiemet spalį Lietuvoje viešėjusi Vokietijos gynybos ministrė Annegret Kramp-Karrenbauer (Anegret Kramp-Karenbauer) teigė, kad vokiečiai planuoja per artimiausius penkerius metus į infrastruktūrą investuoti 90 mln. eurų.

E. Zornas teigė, kad tiksli kitų metų investicijų suma paaiškės Vokietijai patvirtinus 2020-ųjų biudžetą.

V. Rupšys sakė, kad Vokietijos kariai Lietuvoje prisideda prie „patikimo, efektyvaus atgrasymo ir gynybos užtikrinimo“.

Tarptautiniame NATO batalione Lietuvoje iš viso tarnauja apie 1,2 tūkst. karių. Siekiant atgrasyti Rusiją, panašūs kitų aljanso šalių vadovaujami vienetai yra dislokuoti ir kitose Baltijos šalyse bei Lenkijoje.

Vokietija yra viena svarbiausių Lietuvos partnerių saugumo srityje.

Be karių dislokavimo ir Berlyno investicijų, Lietuva iš Vokietijos taip pat perka pėstininkų kovos mašinų, savaeigių haubicų, šarvuočių, laivų pabūklų, automatinių šautuvų ir granatsvaidžių.

Vokietija yra aktyvi Baltijos šalių oro policijos misijos dalyvė. Pernai Lietuvos kariuomenės mechanizuotoji pėstininkų brigada „Geležinis Vilkas“ priskirta vienai Vokietijos divizijų.

Добавить комментарий

Ваш адрес email не будет опубликован.