Vyriausybė spręs dėl MMA, NPD, kompensacijos už šilumą, elektros ir dujų kainos

Фото lrv.lt

Vyriausybė trečiadienį posėdyje svarstys siūlymą minimalią mėnesio algą (MMA) nuo 2022 metų sausio didinti 88 eurais arba beveik 14 proc. – nuo 642 iki 730 eurų. 

Praėjusią savaitę šis Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) siūlymas atidėtas savaitei, motyvuojant siekiu priimti sprendimus kartu su kitų metų biudžeto projektu – jis taip pat svarstomas šį trečiadienį. 

Atskaičius mokesčius 730 eurų MMA siektų 518 eurų „į rankas“. Minimalus valandinis atlygis augtų nuo 3,93 iki 4,47 euro. 

Pasak Lietuvos banko ekonomistų, MMA padidinus 13,7 proc., vidutinis darbo užmokestis 2022 metais augtų maždaug 1,5 proc. punkto sparčiau nei nedidinant minimalios algos. 

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė yra sakiusi, kad tai būtų vienas reikšmingiausių minimalios mėnesinės algos padidėjimų per dešimtmetį.

Anot finansų ministrės Gintarės Skaistės, nuo kitų metų pradžios didinti MMA leidžia gera padėtis šalies ūkyje, palankios prognozės kitiems metams bei geras pajamų surinkimas į valstybės biudžetą.

Anksčiau buvo siūloma MMA didinti 61 euru (9,5 proc.) iki 703 eurų, tačiau M. Navickienė dar rugsėjo mėnesį užsiminė, kad MMA galėtų augti ir daugiau. 

SADM duomenimis, šių metų liepą buvo apie 127 tūkst. darbuotojų, gaunančių MMA ir mažiau. Biudžetinėse įstaigose tokių darbuotojų buvo apie 17 tūkst. Valstybės biudžeto lėšų poreikis pakeitimams – apie 31,3 mln. eurų.

Darbo kodeksas numato, kad MMA galima mokėti tik už nekvalifikuotą darbą.

Ministrų kabinetas spręs dėl NPD didinimo iki 460 eurų

Vyriausybė trečiadienį spręs dėl siūlymo nuo kitų metų didinti neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD) 60 eurų iki 460 eurų, tačiau pakeitus jo apskaičiavimo formulę pajamos „į rankas“ padidėtų tik uždirbantiems iki vieno vidutinio darbo užmokesčio (VDU), o kitiems NPD nesikeistų. 

Tai numatyta Finansų ministerijos parengtame Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimų projekte. 

„Didžiausią naudą dėl siūlomų NPD taikymo pakeitimų gautų asmenys, uždirbantys iki vieno vidutinio darbo užmokesčio, o daugiau uždirbantiems asmenims NPD nesikeistų“, – teigia ministerija. 

Finansų ministrė Gintarė Skaistė sakė, kad keičiant NPD formulę bus užtikrinta, jog jau kitais metais gyventojų pajamos iš darbo užmokesčio „į rankas“ augtų dar sparčiau, „didžiausią naudą suteikdamos mažiausiai uždirbantiems“. 

Šiuo metu pajamoms iš darbo santykių maksimalus mėnesio NPD dydis yra 400 eurų, neįgaliesiems bei riboto darbingumo asmenims – 645 eurų arba 600 eurų, priklausomai nuo neįgalumo/darbingumo lygio.

Finansų ministerija įstatymo projektu siūlo proporcingai didinti neįgaliesiems bei riboto darbingumo asmenims maksimaliai taikytiną NPD, atitinkamai, iki 740 eurų ir 690 eurų.

Preliminariu skaičiavimu, Finansų ministerijos siūlomi NPD pakeitimai kainuos apie 74,1 milijono eurų.

Ministrų kabinetas svarstys didesnį bazinį pareiginės algos dydį

Vyriausybė trečiadienį spręs, ar keturiais eurais didinti bazinį  pareiginės algos dydį – pagal jį skaičiuojamas politikų, teisėjų, pareigūnų, tarnautojų ir biudžetininkų darbo užmokestis.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) siūlo kitąmet jį didinti nuo 177 iki 181 euro, tam reikėtų apie 90 mln. eurų. 

„Bazinis dydis didėtų 2,3 procento. Apie 200 tūkst. darbuotojų atlyginimai padidėtų nuo 16,8 iki 129,2 euro, priklausomai nuo priskirto algos koeficiento, iš kurio dauginamas bazinis dydis“, – pažymi ministerija. 

SADM teigimu, Vyriausybei ir Seimui pritarus, beveik 25 tūkst. mažiausiai uždirbančių biudžetinių įstaigų darbuotojų kitąmet gautų per 100 eurų didesnį atlyginimą.  

Nuo šių metų pradžios bazinis pareiginės algos dydis kilo vienu euru.  

Pareiginės algos pastovioji dalis apskaičiuojama bazinį pareiginės algos dydį dauginant iš konkrečiai pareigybei taikomo koeficiento.

Vyriausybė trečiadienį taip pat spręs dėl valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą, didinant numatytus minimalius pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientus. 

Nustačius 730 eurų minimalų mėnesio atlyginimą ir 181 eurų bazinį dydį, minimalūs kvalifikuotų darbuotojų koeficientai būtų didesni už nekvalifikuotų darbuotojų darbo užmokestį.

Vyriausybėje – kompensacijų už šilumą tvarkos pakeitimai

Gerokai augant centralizuotos šilumos kainoms, Vyriausybė trečiadienį spręs, ar didinti kompensacijų už šildymą gavėjų skaičių. 

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) pažymi, kad įstatymo pataisos leis daugiau nepasiturinčių gyventojų gauti būsto šildymo išlaidų kompensaciją.

Įstatymo projektu siūloma padidinti valstybės remiamų pajamų (VRP) dydį, taikomą apskaičiuojant būsto šildymo išlaidų kompensaciją. 

Jei Vyriausybė ir Seimas pritars, nuo kitų metų sausio kompensacijas gautų dar 15 tūkst. gyventojų ir tam reikėtų papildomai 15,8 mln. eurų.   

Dabar kompensacijas už šildymą gauna 95 tūkst. žmonių, tam skiriama 14 mln. eurų per metus. 

VRP planuojama didinti nuo 128 eurų iki 253-384 eurų, priklausomai nuo kartu gyvenančių žmonių skaičiaus.    

Centralizuotai tiekiama šiluma artėjantį šildymo sezoną visoje Lietuvoje brangs vidutiniškai apie 30 procentų.   

Vyriausybė spręs dėl elektros ir dujų kainų gyventojams

Siekiant amortizuoti išaugusias energijos kainas gyventojams, Vyriausybė trečiadienį svarstys siūlymą išdėstyti elektros bei dujų kainų augimą per penkerius metus, atidėti terminą pasirinkti nepriklausomą elektros tiekėją.  

Elektros energetikos įstatymo pakeitimais norima pailginti elektros rinkos liberalizavimo antrojo etapo terminą ir numatyti, kad visuomeninis tiekimas šio etapo vartotojams bus nutrauktas ne nuo kitų metų sausio, bet nuo liepos.

„Buitiniai vartotojai galės neskubėdami priimti racionalius sprendimus dėl labiausiai jų poreikius atitinkančio nepriklausomo tiekėjo pasirinkimo, tai taip pat leis išvengti galimų nepriklausomų tiekėjų klaidų ir galimo vartotojų nepasitenkinimo nepriklausomais tiekėjais“, – teigia Energetikos ministerija. 

Dabar numatyta, kad elektros vartotojai, per metus suvartojantys 1-5 tūkst. kWh, – daugiausia daugiabučių gyventojai – nepriklausomą tiekėją turi pasirinkti iki gruodžio vidurio. Nieko  nekeičiant elektra, priklausomai nuo pasirinkto tiekėjo ir plano, nuo sausio jiems galėtų brangti iki 50 proc.,  tačiau jei šie vartotojai dar pusmetį liktų reguliuojami, ji brangtų 21 proc.    

Tokių buitinių vartotojų skaičius yra didžiausias – 778 tūkst. Iki spalio 1 dienos tiekėją pasirinko 256,5 tūkst., arba tik trečdalis tai turinčių padaryti vartotojų.

Siekiant atpiginti šilumos gamybą, siūlomi Energijos išteklių rinkos įstatymo pakeitimai leistų reguliuojamiems šilumos gamintojams dvišaliais kontraktais (ne per biržą) įsigyti daugiau kaip 50 proc. dujų su sąlyga, kad jų kaina neviršija vidutinės biržos kainos.

Dabar šilumos gamintojai, per metus suvartojantys 50 gigavatvalandžių (GWh) ar daugiau dujų, ne mažiau kaip pusę jų turi įsigyti per biržą „GET Baltic“. 

Taip pat norima sudaryti teisines sąlygas dujų tiekimo įmonėms ne tik kaupti dujų atsargas, bet naudotis ir kitomis Europos Sąjungoje taikomomis priemonėmis.

Energetikos viceministrė Inga Žilienė yra sakiusi, kad trijų įstatymų pataisos reglamentuos elektros bei dujų kainų buitiniams vartotojams augimo išdėstymą per penkerius metus.

Energetikos ministerija nurodo, kad priėmus pakeitimus galutinė reguliuojama elektros kaina vartotojams, nepasirinkusiems nepriklausomo tiekėjo, nuo kitų metų augtų 21 proc. Dujų kaina virykles turintiems žmonėms kiltų iki 20 proc. (vietoj dabar prognozuojamų 51 proc.), dujomis šildantiems namus – iki 30 proc. (vietoj 83 proc.).

Vyriausybei pritarus, įstatymų pataisas skubos tvarka bus siūloma svarstyti Seimui.

Добавить комментарий

Ваш адрес email не будет опубликован.