Ž.Vaičiūnas: nedaug „Novatek“ dujų nedaro kritinio poveikio saugumui

Lietuvos žvalgybai įspėjus, kad suskystintų gamtinių dujų importas iš Rusijos per Klaipėdos uostą kelia riziką šalies energetinei nepriklausomybei, energetikos ministras sako, jog iš Rusijos bendrovės „Novatek“ importuojamų dujų apimtys nėra didelės, tačiau jei jos išaugtų, tektų teisinėmis priemonėmis jas riboti.  

„Taip, tai yra grėsmės faktorius, bet kadangi infrastruktūra yra valdoma Lietuvos, tai iš esmės kritinio poveikio mūsų saugumui tikrai nėra. Bet situaciją, be abejo, stebime“, – BNS antradienį sakė Žygimantas Vaičiūnas.

Valstybės saugumo departamentas  (VSD) ir karinė žvalgyba antradienį paskelbtame tradiciniame grėsmių vertinime nurodė, kad per Klaipėdą dujas gabenanti „Novatek“ glaudžiai susijusi su Kremliumi, o jos galutinis tikslas – įsitvirtinti Baltijos šalių rinkoje.

VSD direktorius Darius Jauniškis teigė, kad grėsmę kelia būtent „Novatek“ dujų prekybos apimčių didinimas – pirkėjus pripratinus prie tiekimo, gali būti pradėtos diktuoti sąlygos. 

„Jei „Novateko“ dujų dalis Lietuvos ekonomikoje išaugtų, turbūt reikėtų imtis papildomų teisinių priemonių, kad būtų pakoreguoti įstatymai, kuriuos šiuo metu turime (…). 
Tie kiekiai nėra tokios apimties, kad jie turėtų esminę įtaką mūsų dujų tiekimo sistemai“, – sakė Ž. Vaičiūnas. 

Anot jo, Klaipėdos SGD terminalas suteikia prieigą prie globalios dujų rinkos, o „Novatek“ yra vienas tos rinkos žaidėjų.

„Šiuo atveju įmonės, kurios perka dujas, tai yra jų pasirinkimas ir ta apimtimi, kuria jas perka – šiuo metu tas pirkimas atitinka įstatymą ir jame numatytas procedūras. Tokios apimtys ir tokie kiekiai tikrai neįpareigoja tikrinti Vyriausybės komisijoje“, – aiškino energetikos ministras. 

Vis dėlto Ž. Vaičiūnas pabrėžė, jog svarbu matyti ir platesnį kontekstą – SGD terminalas leidžia užtikrinti tiekėjų pasirinkimą ir konkurencingą kainą: „Tai, kas buvo iki tol, monopolinė padėtis – mes dabar turime visiškai skirtingą situaciją“. 

Energetikos ministras linkęs vertinti santykį tarp vamzdynu importuojamų dujų ir SGD – jo žodžiais, būtent 2019 metais buvo proveržis, kai Lietuvos rinkoje dominavo SGD.

„Tai reiškia, kad jei vertiname apskritai tiek „Gazpromo“, tiek „Novateko“ santykį su vakarietiškomis dujomis, tai absoliučia apimtimi rusiškų dujų dalis Lietuvos ekonomikoje mažėja. Tai yra faktas. Antras dalykas, konkurencija yra gerai, nes ji leidžia įsigyti ir vakarietiškų dujų konkurencingesne kaina. Tai yra, be abejo, ne tik Lietuvos valstybės įmonių, bet ir privačių kompanijų pasirinkimas. Lietuvos valstybinės įmonės šiuo metu iš „Novateko“ dujų neperka“, – BNS sakė Ž. Vaičiūnas. 

Gamtinių dujų perdavimo operatorė „Amber Grid“ pranešė BNS, kad pernai „Gazprom“ dalis bendrame šalies dujų importe siekė 35 proc., o „Klaipėdos naftos“ duomenimis, „Novatek“ dalis buvo 13 proc. visų per Klaipėdos terminalą importuojamų dujų. 

„Novatek“ dujas perka vienintelė Lietuvos bendrovė – privačių akcininkų kontroliuojama Jonavos trąšų gamykla „Achema“, ji taip pat perka ir „Gazprom“ dujas. Įmonė paprastai nekomentuoja, iš ko ir pagal kokias sutartis perka dujas. 

„Kaip minėjau, dujos yra tiekiamos konkurencinga kaina, tai užtikrina tiek mūsų pramonės konkurencingumą, tiek mūsų vartotojams prieinamą kainą“, – sakė Ž. Vaičiūnas.  

Anot žvalgybos tarnybų, būtent SGD tiekimas Baltijos šalims per Klaipėdos terminalą mažiausia rinkos kaina yra prioritetinė „Novatek“ veiklos kryptis. 

„Mažą kainą „Novatek“ galėjo pasiūlyti tik dėl Rusijos valdžios, turinčios tikslą užimti vis didesnę SGD rinkos dalį, SGD eksportui sudarytų sąlygų. Todėl „Novatek“ yra suinteresuota pasiekti šį strateginį tikslą – didinant prekybos per Klaipėdą apimtį ilgalaikėje perspektyvoje įsitvirtinti Baltijos šalių SGD rinkoje“, – teigiama ataskaitoje.

Žvalgybos teigimu, nors „Novatek“ prisistato esanti privati, viena skaidriausiai Rusijoje veikiančių kompanijų, „neabejotina, kad jos strategija ir veiklos tikslai derinami su Rusijos aukščiausios valdžios atstovais“.

Ataskaitoje taip pat nurodoma, kad 2019 metais pozicijas Baltijos šalyse bandė stiprinti  Rusijos energetikos milžinė „Inter RAO“ – jai „aktualu ne tik išsilaikyti prekybos elektra rinkose, bet ir daryti įtaką sprendimams dėl strategiškai svarbaus Baltijos šalių elektros sistemų sinchronizavimo su kontinentinės Europos tinklais projekto“.

Ž. Vaiučiūno teigimu, „Inter RAO“ interesai yra tęstiniai – jau nuo 2010-2012 metų buvo ieškoma kelių ir būdų tai daryti.

„Šiandien turime situaciją, kad dėl apyvartinių taršos leidimų yra visos galimybės didinti eksportą į Baltijos šalis. Tai mes turime tą faktą, kad 2019 metais yra išaugęs elektros energijos eksportas iš Rusijos į Baltijos šalis“, – BNS sakė energetikos ministras. 

Jis priminė, kad Lietuva turi įstatymą, užkertantį kelią jos šalies rinką patekti elektros energijai iš Baltarusijos, kai joje pradės veikti Astravo atominė elektrinė: „Visa kita yra atviri klausimai, kurie yra susiję ir su Europos Komisijos iniciatyvomis. Jos yra pateiktos, nėra užpildytos teisiniu turiniu.Jeigu tai įgautų konkrečią formą, tai turbūt būtų kita situacija“. 

„Kalbant apie perspektyvą, be abejo, po sinchronizacijos su kontinentinės Europos tinklais neplanuojama elektros energijos prekyba su Rusija ir Baltarusija“, – pridūrė Ž. Vaičiūnas. 

Pasak žvalgybos, „Inter RAO“ suinteresuota išlaikyti ir didinti prekybos elektra regione apimtį, todėl jai svarbu, kad Baltijos šalys neribotų prekybos elektra iš trečiųjų šalių.

Pernai pirmąjį pusmetį Lietuva iš Rusijos importavo 46 proc. (19 proc. daugiau nei prieš metus), iš Baltarusijos – 13 proc. (4 proc.) visos importuotos elektros, skelbia Valstybinė energetikos reguliavimo taryba.

 

Добавить комментарий

Ваш адрес email не будет опубликован. Обязательные поля помечены *