Analitikai: brangstanti „Brent“ nafta degalų kainų kol kas nedidina

„Brent“ barelio kainai pastarosiomis dienomis šoktelėjus keliais procentais iki maždaug 70 JAV dolerių už barelį, analitikai sako, kad dabartinė kaina yra normali, tačiau ji gali smarkiau išaugti, jei, tarkime, JAV įvestų sankcijas Irakui. Anot jų, degalinėse kuras smarkiau pabrangtų, jei naftos kaina šoktelėtų bent iki 80 JAV dolerių. 

Nafta pasaulio rinkose pabrango po to, kai JAV nukovė įtakingą Irano generolą Qasemą Soleimani (Kasemą Soleimani).

Pasak SEB banko ekonomisto Tado Povilausko, naftos kainų įtaką degalų kainoms Lietuvoje įvertinti sunku, nes joms įtaką daro ir nuo sausio padidinti akcizai.

„Naftos žaliava yra apie trečdalis kainos, tai apie 3 proc. objektyviai turėjo nuo praėjusio ketvirtadienio kainos persikelti į šio pirmadienio kainas degalinėse“, – BNS sakė T. Povilauskas.

Naftos produktų prekybos įmonių asociacijos prezidentė Daiva Jokšienė sako, kad degalai pabrangtų labiau, jei „Brent“ barelio naftos kaina peršoktų 80 JAV dolerių.

„Ko gero, tai yra 80 ir virš 80 JAV dolerių (…). Sakykime, 70 JAV dolerių buvo pernai balandį ir gegužės mėnesį. Taip, tos mažmenos kainos buvo paaugusios, bet svarbiausia yra svyravimai“, – BNS sakė D. Jokšienė.

T. Povilauskas akcentuoja, kad „Brent“ barelio kaina viršytų 80 JAV dolerių, jei JAV ir Irano konfliktas būtų labiau eskaluojamas.

„Manau, kad tam, jog „Brent“ kaina eitų aukščiau 80 JAV dolerių, turėtų būti rimtesni faktiniai tolesnio konflikto eskalacijos sprendimai, kurie pradėtų mažinti ar naftos, ar prekybinius, ar gamybinius srautus“, – sakė T. Povilauskas.

„Dabar sakyti, kad trumpuoju laikotarpiu nafta turėtų šauti dar aukščiau, nesant fizinių sutrikimų, manau, kad tikrai negalima. Dabartinė kaina yra normali“, – mano analitikas.

D. Jokšienė pabrėžia, kad didmeninė naftos kaina augo dar prieš Q. Soleimani nukovimą ir dar gilesnį JAV bei Irano santykių paaštrėjimą.

„Mažmenos kaina, be abejo, priklauso nuo didmenos kainos. Didmenos kaina irgi kilo jau gruodžio mėnesį, tiek dyzelino, tiek benzino. Susidėjo keli veiksniai – naftos kaina ir pasikeitimai Lietuvoje, tai yra akcizo padidinimas, kuris daro įtaką mažmeninei kainai“, – teigė Naftos produktų prekybos įmonių asociacijos prezidentė.

Anot jos, šiemet reikėtų atidžiai stebėti Naftą eksportuojančių valstybių organizacijos (OPEC) sprendimus dėl gavybos apribojimų, Rusijos sprendimus dėl gavybos apimčių, taip pat JAV skalūnų naftos gavybos augimą, sprendimus dėl klimato kaitos ir elektromobilių tinklo plėtros.

T. Povilauskas sako, kad taip pat reikėtų atidžiai stebėti OPEC nario Irako, kuris organizacijoje pagal gavybos apimtis atsilieka tik nuo Saudo Arabijos, situaciją.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) pagrasino Irakui įvesti sankcijas, jei pastarasis iš šalies pašalins JAV karius.

„Didžiausia problema dabar yra Irakas, nes Irakas yra OPEC narys. Tie tviteriniai pagąsdinimai, kad gresia sankcijos Irakui, tai turbūt labiau neramina“, – sakė T. Povilauskas.

Paaštrėjus retorikai Artimuosiuose Rytuose, „Brent“ barelio kaina pirmadienį pašoko dar 2 proc. ir dabar svyruoja apie 70 JAV dolerių. Penktadienį, rinkai sureagavus į Q. Soleimani nužudymą, kuris pakurstė baimes apie platesnio masto konfliktą regione ir jo įtaką naftos srautams, jos kaina šoktelėjo 3 proc.  

Regione išgaunama apie pusė pasaulio naftos, be to, pro Hormūzo sąsiaurį, skiriantį Iraną, Omaną ir Jungtinius Arabų Emyratus, perplaukia beveik ketvirtadalis pasaulio naftos.

„Orlen Lietuvos“ duomenimis, didmeninė litro dyzelino kaina sausio 3 dieną siekė 1,066 euro už litrą, kai gruodžio 31 dieną – 1,044 euro už litrą, A95 benzino kaina nuo metų pradžios išaugo beveik 3 centais iki 1,126 euro už litrą.

Degalinių tinkle „Circle K“ Vilniuje žemiausia A95 benzino litro kaina pirmadienį siekė 1,225 euro, dyzelino – 1,155 litro už eurą.

Оставить комментарий/ Parašyti nuomonę

avatar
600