Aplinkos ministerija rudenį skelbs užtvankų griovimo finansavimo programą

Nuotrauka BNS/ Tomas Markelevičius

Dėl kliūčių žuvų migracijai, riboto veikiančių hidroelektrinių skaičiaus ties užtvankomis ir brangaus jų remonto, Aplinkos ministerija rudenį ketina paskelbti užtvankų griovimo finansavimo programą.

„Programos pradžia – šį rudenį. Kuriame finansavimo mechanizmą, kuris artimiausiu metu turėtų būti paleistas. Suprantame, kad visiems finansavimo neužteks, tai vertinsime kiek migracijos kelių žuvims atsivers, yra tam tikra formulė“, – BNS teigė aplinkos viceministras Danas Augutis.

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas šią savaitę žurnalistams sakė, jog „valstybė nusimačiusi kryptį griauti užtvankas ir numatė dešimtis milijonų eurų“. Anot ministro, būtų griaunamos aplinkosauginiu požiūriu blogiausios užtvankos.

Šią savaitę, antradienį, sugedo „Ekrano“ marių užtvankos šliuzas ir, nevaldomai veržiantis vandeniui, patvino per miestą tekantis Nevėžis.

Tos pačios dienos popietę vandens tekėjimas buvo suvaldytas, tačiau dėl įvykio paskelbta ekstremali situacija. 

Trukdo žuvų migracijai

Statistika rodo, jog per metus avarinė situacija ištinka tris-keturias užtvankas. Paprasčiau, jei nelaimė įvyksta miškingoje teritorijoje, kuomet vanduo užlieja mišką, tačiau miestuose kyla grėsmių gyventojų turtui.

„Užtvankų išlaikymas brangus, remontas taip pat labai brangus, siekia nuo kelių dešimčių iki pusės milijono ir rimtom užtvankom dar daugiau. Nerealu, kad turėsime visom užtvankom suremontuoti. Turėtume apsispręsti, kurios užtvankos turėtų išlikti, o kurias turime pašalinti“, – sakė D. Augutis.

Finansuoti užtvankų remonto ministerija nėra numačiusi.

Ministerijos duomenimis, apie 300 užtvankų trukdo žuvų migracijai. Griaunant jas prioritetas būtų teikiamas ir priklausomai nuo to, kiek kilometrų upės kelių jų migracijai būtų atveriama.

„Kaip žinote, nemaža dalis žuvų ateina neršti iš Baltijos jūros į Lietuvos upes ir užtvankos yra tos kliūtys, dėl ko jos Lietuvoje to negali padaryti pilna apimtimi. Kalbu apie lašišą, šlakį. Aplinkos ministerijos klausimai susiję su upių vientisumo atkūrimu, tai būtent, užtvankų griovimu“, – sakė D. Augutis.

Nugriovė Salantuose

Lietuvoje pastaraisiais metais pašalinta Neries regioniniame parke buvusi Bražuolės užtvanka, taip pat Anykščiuose funkcijos nebeatlikusi vandens malūno užtvanka ant Anykštos upės.

Pernai ministerijos lėšomis buvo nugriauta užtvanka Salantuose. Čia, pasak ministro, teko visų pirma procesą suderinti su bendruomene, kuriai maudymuisi buvo suformuotas kitas tvenkinys.

„Salantų užtvanka buvo ant Minijos. Minija yra viena iš Lietuvos lašišinių upių ir užtvanka atkirto Minijos aukštupį nuo migracijos kelių. Buvo įvertinta ir nuspręsta, kad paprasčiau užtvanką demontuoti, nes pati patvanka, vandens telkinys, buvo stipriai uždumblėjęs ir nebevaidino jokio rekreacinio vaidmens, maudytis buvo neįmanoma, nuspręsta demontuoti, gyventojams sukurti naują vandens telkinuką šalia“, – sakė D. Augutis. 

„Panevėžio atveju turėtų savivaldybė įsivertini, nes suprantu, kad šis vandens telkinys labai stipriai naudojamas rekreacijai. Rekreacine nauda gali būti gerokai didesnė, gali atnešti kitas lėšas turizmui ir gyventojų gerovei, negalima sakyt vienareikšmiškai, kad šią užtvanką reikėtų griauti“, – pridūrė jis.

D. Augučio teigimu, pats užtvankos demontavimas nėra toks brangus kaip aplinkos sutvarkymas. 

Avarinės būklės statiniai

Ministerija yra įvertinusi, kokia yra maždaug 1,3 tūkst. Lietuvoje esančių užtvankų būklė, kas jų savininkai. Viceministro teigimu, apie 40 proc. užtvankų yra prastos arba avarinės būklės ir reikalauja neatidėliotino remonto.

„Šitoje vietoje reikia pasakyti, kad net ir esant tokiam dideliam užtvankų skaičiui, hidroelektrinių turime veikiančių tik apie 100, kitos užtvankos elektros gamyboje nedalyvauja, likusios iš senų laikų“, – sakė jis.

Pasak D. Augučio, turėtų būti griaunamos tos užtvankos, kurios nekuria jokios kitokios vertės, o stebint kaip vystosi vėjo energetika, anot jo, panašu, jog ir „hidroenergetikos dienos artėja prie pabaigos“.

Viceministro teigimu, Europoje jau kurį laiką vykdomas natūralių ekosistemų atkūrimas, nes užtvankos upės gyvenimą suskaido į du etapus. Dėl uždumblėjimo prarandamos žuvų, moliuskų natūralios rūšys.

„Jei pažiūrėtume statistiką, kaimynai estai yra nusigriovę virš 120 užtvankų, skandinavai tūkstančiais skaičiuoja, prancūzai rekordininkai berods 2500 užtvankų yra nugriovę. Tos užtvankos, kurios nebevaidina vaidmens nei hidroenergetikoje, nei rekreacijoje, nei žemės ūkyje, paprasčiau jų atsisakyti ir išlaisvinti upę, leisti tekėti natūralia vaga“, – sakė viceministras.

*Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB «BNS» sutikimo draudžiama

Добавить комментарий

Ваш адрес email не будет опубликован.