Neatidėliotinas šios dienos uždavinys – stiprinti šalies karinį saugumą, artimiausiais į jį reikės investuoti daugiau nei iki šiol, sako prezidentas Gitanas Nausėda.
„Neatidėliotinas uždavinys šiandien – sustiprinti karinį šalies saugumą. Herojiškas Ukrainos gynėjų pavyzdys rodo, kiek daug galima pasiekti, sutelkus jėgas mirtino pavojaus akivaizdoje“, – ketvirtadienį metiniame pranešime Seime teigė valstybės vadovas.
„Jau šiais metais krašto apsaugai skirsime 2,5 proc. bendrojo vidaus produkto. Artimiausiais metais turėsime investuoti dar daugiau, taip pat užtikrinti sistemingą karinio personalo rezervo rengimą ir mokymą“, – pažymėjo jis.
G. Nausėdos teigimu, kuo daugiau gyventojų bus pasiruošę ginti valstybę, tuo didesnio atgrasymo efekto galima tikėtis.
Jis sakė, kad per NATO viršūnių susitikimą Madride birželio pabaigoje tikisi „ambicingų Aljanso sprendimų, kurie reikšmingai sustiprintų NATO rytinio flango atgrasymą ir gynybą“.
„NATO jau sureagavo į Rusijos grėsmę, plėsdama oro policijos misiją Baltijos šalyse. Privalome iš esmės sustiprinti Lietuvos ir kitų Baltijos šalių oro gynybos pajėgumus“, – tvirtino G. Nausėda.
„Efektyvaus atgrasymo taip pat neįsivaizduoju be NATO priešakinių pajėgų kovinio vieneto išplėtimo iki brigados dydžio. Dėl to visiškai neseniai sutarėme su Vokietijos Kancleriu Olafu Scholzu“, – kalbėjo valstybės vadovas.
Jis pabrėžė, kad prastėjant geopolitinei situacijai, būtina sparčiai ruoštis visuotinei gynybai.
„Siekdami visa apimančio saugumo, turime užtikrinti valstybės institucijų, verslo ir nevyriausybinių organizacijų, galiausiai – visų piliečių pasirengimą visapusiškai remti ginkluotą gynybą. Kiekvieno iš mūsų indėlis reikšmingas“, – sakė prezidentas.
Metiniame pranešime jis taip pat akcentavo būtinybę stiprinti civilinę saugą.
„Kaimynystėje turime ir nesaugią Astravo atominę elektrinę – dar vieną agresyvios Rusijos bei Baltarusijos politikos įrankį. Todėl būtina kuo greičiau užbaigti Krizių valdymo centro kūrimo darbus, pradėti rengti nacionalinio lygmens civilines pratybas, pereiti nuo deklaracijų prie darbų stiprinant priešgaisrinę ir civilinę saugą“, – kalbėjo G. Nausėda.
Jis paragino užtikrinti, kad visos savivaldybės turėtų gerai aprūpintų slėptuvių.
Diskusijos dėl saugumo Lietuvoje suaktyvėjo po Rusijos invazijos į Ukrainą.
Prezidentas taip pat pagyrė šalies institucijas sėkmingai suvaldžius migracijos antplūdį pasienyje su Baltarusija.
„Svarbiausia, kad migracijos krizė suteikė akstiną pradėti ilgai atidėliotus darbus, stiprinančius Lietuvos valstybinės ir ES išorinės sienos apsaugą“, – teigė G. Nausėda.
Praėjusiais metais iš Baltarusijos į Lietuvą neteisėtai atvyko beveik 4,2 tūkst. migrantų. Nuo praėjusių metų rugpjūčio 3 dienos, kai pasieniečiai įgijo teisę apgręžti neteisėtus migrantus, jų iš Baltarusijos neįleista 10 tūkst. 123.
Ketvirtadienį G. Nausėda Seime skaito savo trečiąjį metinį pranešimą.
Jis prezidento pareigas pradėjo eiti 2019 metų liepos 12 dieną. Rinkimų kampanijoje G. Nausėda dalyvavo su Gerovės valstybės programa, kur akcentavo socialinės atskirties mažinimą ir didesnę pagarbą politikoje.
*Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB «BNS» sutikimo draudžiama