Atgimimo metraštininkui, Vyčio Kryžiaus ordino kavalieriui, partizanui Albinui Kentrai-Aušrai pirmadienį Seime minint Laisvės gynėjų dieną įteikta Laisvės premija.
Atsiimdamas apdovanojimą A. Kentra-Aušra sakė jį skiriantis savo seserims, broliams, šeimai, Šilalei, Vilniaus universitetui, Žemaitijai ir visai Lietuvai.
„Mūsų šeimos kova už laisvę prasidėjo tada, kai brolis Jonas per savo sukonstruotą radiją išgirdo ir graudžiai pasakė: ,„Albinuk, nebėra Lietuvos“. Tuomet reikėjo apsispręsti: trauktis į Vakarus ar pasilikti Lietuvoje ir ginti ją nuo priešų žodžiu – žodžiu, raštu, o prireikus ir ginklu“, – sako kalboje prisiminė A. Kentra-Aušra.
„Dėl laisvės aukojosi daug kilnių žmonių, ypač kaimo žmonių, kurie visomis išgalėmis rėmė laisvės kovotojus. Dėl to jiems teko patirti tardymus, kalėjimus. Laisvės kovotojai gynė kiekvieną žemės pėdą, dėl jos aukota daug gyvybių, ir šiandien, kur mes beriam pavasario grūdą, jiems numirt reikėjo“, – kalbėjo premijos laureatas.
A. Kentra-Aušra prisiminė, kaip jo šeima buvo ištremta, kaip grįžęs iš Sibiro dėl dokumentuose iškreiptos pavardės, nepaisant tremties, galėjo studijuoti Vilniaus universitete.
Čia jau dėstytojaudamas jis įkūrė audiovizualinį centrą, kad studentai galėtų išmokti šnekamosios anglų kalbos.
„Laiminga valstybė, kurioje yra tokių žmonių kaip A. Kentra – drąsus, po išbandymų atsitiesęs, atradęs savo pašaukimą, darbštus. Jo pasirinkimas skirti savo laiką Lietuvai nebuvo vienkartinis projektas, tai yra jo gyvenimo kasdienybė“, – apie šiemetinį laureatą sakė Laisvės premijos komisijos pirmininkė konservatorė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė.
A. Kentra gimė 1929 metais, 1946 metais už aktyvius ryšius su partizanais suimtas, kalėjo Šilutės ir Vilniaus kalėjimuose, o nuo 1949 metų – Spasko lageryje. 1954 metais jis grįžo į Lietuvą, baigė keturias vidurinės mokyklos klases Kaune.
1955–1960 metais A. Kentra studijavo Vilniaus universitete anglų kalbą ir literatūrą, 1962–1965 metais jis mokėsi Leningrado (Sankt Peterburgo) aukštuosiuose užsienio kalbų kursuose.
A. Kentra yra dirbęs mokytoju, 1965–1991 metais jis buvo Vilniaus universiteto filologijos fakulteto anglų kalbos dėstytojas.
Laisvės premija teikiama kasmet sausio 13-ąją per iškilmingą Laisvės gynėjų dienos minėjimą. Ji siekia 5 tūkst. eurų.
Seimo įsteigta Laisvės premija skiriama žmonėms, nusipelniusiems laisvei, demokratijai ir žmogaus teisėms. Taip pat ja įvertinamas asmenų ir organizacijų indėlis skatinant tarpvalstybinį bendradarbiavimą kovojant už Rytų ir Vidurio Europos tautų laisvą apsisprendimą ir suverenitetą.
Pirmoji Laisvės premija skirta Rusijos kovotojui už laisvę, žmogaus teises ir demokratiją Sergejui Kovaliovui.
Šį apdovanojimą taip pat yra gavę Lietuvos laisvės lygos įkūrėjas, buvęs politinis kalinys Antanas Terleckas, pogrindinio leidinio „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos“ steigėjas, arkivyskupas Sigitas Tamkevičius, buvęs Lenkijos disidentas, dienraščio „Gazeta Wyborcza“ vyriausiasis redaktorius Adamas Michnikas, kadenciją baigęs prezidentas Valdas Adamkus, Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas, signataras Vytautas Landsbergis, disidentė vienuolė Nijolė Sadūnaitė.
Pernai premija buvo įteikta septyniems buvusiems partizanams, kovojusiems prieš sovietų okupaciją: Jonui Čeponiui, Jonui Kadžioniui, Juozui Jakavoniui, Bronislavui Juospaičiui, Vytautui Balsiui, Jonui Abukauskui, Juozui Mociui.
