D. Gedvilas: norint padėti atstatyti Ukrainą reikia išspręsti draudimo klausimus

Фото Міністерство оборони України/ facebook.com

Lietuvai ruošiantis padėti atstatyti Ukrainą Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas Dalius Gedvilas teigia, jog norint pradėti dirbti Ukrainoje pirmiausia reikia išspręsti tiek žmonių, tiek technikos ar medžiagų draudimo problemą.

Taip jis komentuoja ekonomikos ir inovacijų ministrės Aušrinės Armonaitės paskelbtą žinią, jog Lietuva galėtų pastatyti mobilią gyvenvietę bei mokyklą Borodiankos miestelyje, taip pat prisidėti prie Kyjivo tilto atstatymo, Irpinės vaikų darželio statybų.

„Norint pradėti dirbti Ukrainoje reikia išspręsti draudimo klausimus – tiek žmonių draudimo, tiek technikos ir įrenginių draudimo, tiek vežamų prekių draudimo, nes šiuo metu mūsų draudimo kompanijos, Europos draudimo kompanijos tokios paslaugos neteikia. Tai dabar bet kuriam įmonės vadovui siųsti darbuotojus į karo zoną neapdraudžiant, tam darbuotojui ir jo šeimai negarantuojant, nesuteikiant finansinių garantijų, yra tikrai abejotinas klausimas“, – BNS Plius sakė D. Gedvilas.

Jo teigimu, tai yra europinio lygmens klausimas ir jeigu jis nebus išspręstas, tebevykstant karo veiksmams bus sudėtinga padėti Ukrainai.

„Aišku, medžiagų tiekimas gali vykti, bet kad mūsų žmonės važiuotų dirbti, tai tikrai nelabai tikiu. Kol nebus išspręstas draudimas, nelabai tikiu, jog šita misija pavyks“, – tvirtino jis.

Paklaustas, ar jau pateikti arba svarstomi pasiūlymai dėl draudimo, D. Gedvilas teigė kol kas jokių naujienų apie tai negirdėjęs: „Kol kas kažkokių naujienų ar pokyčių šioje temoje negirdėjau ir neturiu informacijos“.

Anot asociacijos prezidento, išsprendus draudimo klausimą, Lietuvos statybų bendrovės Ukrainoje galėtų dalyvauti atstatant infrastruktūros objektus.

„Manau, kad pastatų atstatyme mes nepakonkuruotume su Ukrainos statybos bendrovėmis, bet atstatant infrastruktūros objektus, tiltus, elektros linijas, vandens ar kanalizacijos linijas, manau, kad lietuviai, ko gero, dalyvautų. Pastatų statyboje ir atstatyme, manau, ukrainiečių darbo užmokestis yra ženkliai mažesnis, nebent būtų atstatomi dideli kvartalai. Taikant skaitmenines technologijas ir metodologijas, manau, kad mūsų įmonės didesnių kvartalų atstatyme kaip vadybos ekspertines žinias turintys specialistai, ko gero, galėtų dalyvauti“, – BNS Plius kalbėjo D. Gedvilas.

Pasak jo, dalyvauti Ukrainos atstatyme galėtų pakankamai finansinių išteklių turinčios įmonės.

„Išėjimas į kitą rinką reikalauja nemažų resursų, negalime be resursų, be apyvartinio kapitalo bandyti eiti į kitą rinką, reikalingi finansiniai ištekliai, tam tikras finansinis pajėgumas. Nėra abejonės, kad į Ukrainą, ko gero, galės eiti tik tie, kurie turi tam tikrus finansinius išteklius“, – teigė D. Gedvilas.

A. Armonaitė praėjusią savaitę pranešė, jog Lietuvos prioritetu padedant Ukrainai bus sugriautų švietimo ir ugdymo įstaigų bei susisiekimo infrastruktūros atstatymas, taip pat laikino būsto namų netekusiems žmonėms įrengimas.

Anot jos, Lietuva Ukrainai padės statyti mobilią gyvenvietę bei mokyklą Borodiankos miestelyje, taip pat prisidės prie Kyjivo tilto atstatymo, Irpinės vaikų darželio statybų. Dėl šių objektų Lietuvos institucijų atstovai sutarė neseniai lankydamiesi Ukrainoje.

Pasak jos, dėl Borodiankos žinoma daugiausiai konkrečių detalių. Ministerija su Centrine perkančiąja organizacija yra pasiruošusi paskelbti viešąjį pirkimą – preliminariais duomenimis, tai kainuotų apie 1 mln. eurų.

Kyjivo srityje esantis tiltas per Trubižo upę jungia šią sritį su Sumų regionu, jį tikimasi atstatyti 2023 metų sausio-gegužės mėnesiais, tai kainuotų apie 2 mln. eurų (be PVM). Tuo metu Borodiankos mokyklą rengiamasi užkonservuoti ir atstatyti vėliau, tam prireiktų apie 4,5 mln. eurų, o Irpinėje būtų renovuojamas visiškai sugriautas vaikų darželis, tam reikėtų 3,3 mln. eurų.

*Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB «BNS» sutikimo draudžiama

Добавить комментарий

Ваш адрес email не будет опубликован.