Dėl elektros „viršpelnių“ su Švedija reikėtų susitarti be EK pagalbos – A. Skaisgirytė

Фото lrp.lt

Lietuva su Švedija dėl pasidalijimo perteklinėmis elektros gamintojų pajamomis turėtų tartis be Europos Komisijos (EK) pagalbos, sako prezidento vyriausioji patarėja užsienio politikai Asta Skaisgirytė. 

„Reikalui esant galima pasitelkti ir Europos Komisiją, tačiau nemanyčiau, kad su mūsų kaimynais švedais reikėtų tą daryti. Manau, kad turėtų pavykti dvišališkai sutarti“, – Žinių radijui antradienį teigė A. Skaisgirytė. 

„Galimybė kreiptis į Komisiją yra numatyta, tačiau pradžioje bandome susitarti dvišališkai. Tikrai tikiu, kad mūsų ministerijai (Energetikos – BNS) tas dvišalis susitarimas pavyks“, – pridūrė ji. 

A. Skaisgirytė įsitikinusi, kad susitarimas su Švedija dėl pasidalijimo vadinamaisiais elektros „viršpelniais“ bus pasiektas: „Kitaip būti negali – toks yra įpareigojimas Europos Sąjungos mastu“.

Pasak jos, įmanoma patikrinti tiek iš Švedijos į Lietuvą patenkančius elektros srautus, tiek Švedijos elektros gamintojų gaunamus pelnus.

„Švedija yra ta valstybė, kuri dirba skaidriai. Nėra jokios paslapties, kad tie duomenys yra prieinami“, – teigė A. Skaisgirytė. 

Anot jos, beveik pusė Lietuvoje suvartojamos elektros yra importuojama iš Švedijos. 

„Mūsų energetikos vadinamajame mikse tikrai beveik pusė elektros yra iš Švedijos – tai yra labai didelė dalis Lietuvai. Žinoma, Švedija eksportuoja ne tik į Lietuvą, tai jie turi savų argumentų derybose“, – teigė A. Skaisgirytė.

„Linkėtume, kad tas susitarimas būtų pasiektas kiek galima greičiau“, – teigė ji.  

Energetikos ministras Dainius Kreivys praėjusią savaitę teigė, jog Lietuvai su Švedija iki šiol nesutariant dėl pasidalijimo perteklinėmis elektros gamintojų pajamomis veikiausiai prireiks EK tarpininkavimo.

Europos Sąjungos (ES) energetikos ministrai rugsėjo pabaigoje nusprendė, kad bus perskirstomos pigiai vėjo, saulės, branduolinę ar vandens energiją bei lignitą (rusvąją anglį) gaminančių įmonių perteklinės pajamos, nustatant 180 eurų už megavatvalandę kainos lubas.

Briuselyje pritvirtintame reglamente teigiama, jog tarp 100 proc. nuo elektros importo priklausančios ir pagrindinės elektrą jai eksportuojančios šalies iki gruodžio 1 dienos, padedant Komisijai, turi būti pasirašyta sutartis dėl pasidalijimo surinktomis perteklinėmis elektros gamintojų pajamomis. 

Tiek D. Kreivys, tiek premjerė Ingrida Šimonytė anksčiau teigė, kad Lietuva dėl pasidalijimo „viršpelniais“ pirmiausia turėtų tartis su Švedija, iš kurios importuojama daugiausia elektros.

Vis dėlto abi šalys nesutaria dėl pagrindinio eksportuotojo sąvokos, kuri, pasak D. Kreivio, nėra aiškiai apibrėžta Europos Sąjungos dokumentuose.

Tokia situacija, anot ministro, susidarė dėl to, kad dalis elektros srauto iš Švedijos ateina ne tik per jūrinį kabelį, bet ir ratu per Latviją.

Lietuva elektrą importuoja iš Švedijos 700 megavatų (MW) galios jūriniu „NordBalt“ kabeliu. Tačiau elektra į šalį taip pat patenka jungtimis su Latvija bei Lenkija.

*Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB «BNS» sutikimo draudžiama

Добавить комментарий

Ваш адрес email не будет опубликован. Обязательные поля помечены *