G.Nausėda siūlo viešųjų pirkimų reformą

Prezidentas Gitanas Nausėda siūlo pertvarkyti viešųjų pirkimų sistemą, centralizuojant perkančiųjų organizacijų tinklą ir supaprastinant mažos vertės pirkimus.

Šalies vadovas taip pat siūlo įtvirtinti, kad ginčus dėl pirkimo sąlygų privalomai ikiteismine tvarka nagrinėtų Viešųjų pirkimų tarnyba, o vertinant pirkimus būtų skatinamos socialinės ir aplinkosaugos iniciatyvos.

Tokias pataisas prezidentas antradienį teikia viešosioms konsultacijoms. G. Nausėda siūlo, kad nauja tvarka būtų patvirtinta Seimo pavasario sesijoje ir įsigaliotų kitąmet.

„Konservatyviais skaičiavimais, valstybė sutvarkiusi viešuosius pirkimus galėtų sutaupyti apie pusę milijardo eurų per metus“, – žurnalistams sakė prezidento patarėja teisės klausimais Jūratė Šovienė.

CPO tinklo kūrimas

Vienas iš kertinių prezidento pasiūlymų – aktyvių centrinių perkančiųjų organizacijų (CPO) tinklo kūrimas.

Pagal projektą, be Vyriausybės įsteigtos universalios CPO dar veiktų ministerijų įsteigtos sektorinės CPO ir savivaldybių įsteigtos regioninės CPO – šias funkcijas galėtų atlikti savivaldybių ar ministerijų viešųjų pirkimų skyriai ar specializuotos agentūros. Prezidentūra teigia, kad iš viso galėtų veikti apie 50 CPO.

„Dabar kiekviena mokykla daro atskirą pirkimą, o pagal naują  tvarką pirkimus galėtų vykdyti bendrai savivaldybė – juk mokyklų poreikiai yra panašūs“, – teigė J. Šovienė.

Projekto rengėjai tikisi, kad sumažinus savarankiškų atskirų pirkimų procedūrų skaičių, CPO sutelktų kompetencijas, mažesnės įstaigos galėtų labiau koncentruotis į savo tiesioginių funkcijų vykdymą. Toks centralizavimas, kartu apribojus politikų dalyvavimą pirkimo procese, leistų nutraukti korupcinius pirkėjų ir tiekėjų santykius, teigia Prezidentūra.

Mažos vertės pirkimų supaprastinimas

Prezidentas taip pat siūlo sumažinti reikalavimus mažos vertės pirkimams, kad būtų atsisakyta perteklinių procedūrų, o dėmesį būtų galima sutelkti į didelės vertės sudėtingus pirkimus.

G. Nausėda siūlo nuo 3 tūkst. iki 10 tūkst. eurų didinti ribą, kai galima sudaryti žodinę sutartį, ir nuo 10 tūkst. iki 30 tūkst., kai galima neskelbti apie pirkimą.

Siekiant užkirsti kelią piktnaudžiavimams, įstatyme siūloma palikti prievolę perkant savarankiškai pagrįsti, kad toks pirkimas yra efektyvesnis nei per CPO.

Supaprastinti mažos vertės pirkimų procedūras, kurios sudaro apie 99 proc. visų procedūrų, tačiau tik 20 proc. pirkimų vertės, ne kartą yra raginusi ir Valstybės kontrolė. 

VPT vaidmens didinimas

Įstatymo projektu siūloma numatyti, kad ikisutartinius ginčus dėl pirkimo sąlygų, reikalavimų, procedūrų privaloma ikiteismine tvarka nagrinėtų Viešųjų pirkimų tarnybos trijų asmenų komisijos.

Prezidentūra tikisi, kad bent puse atvejų tokie ginčai nebepersikeltų į teismą, todėl sumažėtų teismų krūvis, o procesas nepailgėtų.

G. Nausėda taip pat siūlo Viešųjų pirkimų įstatyme įtvirtinti valstybės strateginius aplinkosauginius ir socialinius tikslus – būtų vertinami tokie kriterijai kaip kova su klimato kaita, aplinkos tarša, gamtos išteklių taupymas, socialinė partnerystė ar pagalba derinant šeimos ir darbo santykius.

Pagal projektą, reikalavimas dėl socialinių ir aplinkosaugos kriterijų nebūtų taikomas mažos vertės pirkimams.

Sistemos neefektyvumas

Prezidentūros duomenimis, Lietuvoje įvykdytų viešųjų pirkimų vertė kasmet siekia apie 5 mlrd. eurų.

Valstybės kontrolė prieš porą metų paskelbtoje ataskaitoje nurodė, kad sistemos funkcionavimo sąnaudos sudaro daugiau kaip 100 mln. eurų per metus.

Auditoriai teigė, kad griežtas reglamentavimas ir kuriamos pirkimo procedūros yra orientuotos į pirkimo proceso vykdymą, o ne į rezultatą, perkančiosioms organizacijoms sudėtinga laiku įsigyti reikalingų prekių, paslaugų ir darbų.

Tuomet konstatuota, kad perkančiosioms organizacijoms trūksta viešųjų pirkimų specialistų, kurie galėtų orientuotis sudėtingoje teisinėje aplinkoje.

Добавить комментарий

Ваш адрес email не будет опубликован.