Gyventojai maisto parduotuvėse lankosi daugiausiai nuo 2020-ųjų pradžios

Photo credit: Russ Allison Loar on Visual hunt / CC BY-NC-ND

Gyventojų judėjimas į maisto prekių parduotuves bei vaistines kovo pradžioje pasiekė aukščiausią lygį nuo praėjusių metų pradžios, rodo statistika.

„Google“ renkami gyventojų mobilumo duomenys rodo, jog kovo 8-14 dienomis gyventojų srautas į maisto parduotuves, palyginti su baziniu laikotarpiu prieš pandemiją – 2020-ųjų sausio 3-vasario 6 dienomis – buvo 17,3 proc. didesnis.

Palyginti pirmąją sausio savaitę, pasibaigus šventėms ir galiojant griežtiems karantino ribojimams, srautas buvo 2,1 proc. mažesnis nei baziniu laikotarpiu.

„SME Finance“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas sako, kad išaugusį lankytojų srautą maisto prekių parduotuvėse bei vaistinėse galėjo lemti pora priežasčių – gyventojai daugiau į parduotuves eina su šeimomis, o dėl pandeminio nuovargio galimai daugėja nelegalių masinių susibūrimų ir vakarėlių.

„Gyventojų noras bendrauti ir socializuotis didėja, tačiau tuo pat metu restoranai ir kavinės lieka uždaryti. Atitinkamai, padidėjęs gyventojų srautas į maisto parduotuves gali reikšti, kad vis daugėja gyventojų, kurie didesnėmis grupėmis susitinka lauke arba uždarose patalpose“, – BNS sakė A. Izgorodinas.

Anot jo, duomenys verčia galvoti apie laisvesnę karantino formą, be to, pasak ekonomisto, pavasarį šylant orui didėja tikimybė, jog daugės karantino pažeidimo atvejų.

Jis atkreipė dėmesį, kad srauto į maisto parduotuves ir vaistines padidėjimui įtakos galėjo turėti ir senjorų vakcinavimas.

„Gali būti, kad paskiepytus senyvo amžiaus giminaičius labiau pradėti lankyti giminės – atitinkamai, tai reiškia ir didesnį gyventojų srautą į maisto parduotuves tam, kad būtų galima su giminaičiais susitikti namie“, – teigė A. Izgorodinas.

Tuo metu kitose „Google“ renkamų mobilumo duomenų kategorijose esminių pokyčių pastaruoju metu neįvyko. Palyginti su baziniu laikotarpiu, kovo 8-14 dienomis judėjimas į ne maisto prekių parduotuves bei laisvalaikio praleidimo vietas buvo mažesnis 49,4 proc.

Naudojimasis viešuoju transportu tuo pat laikotarpiu buvo sumažėjęs 42,6 proc., judėjimas į biurus – 30,3 proc., aplink gyvenamuosius kvartalus – padidėjęs 10,7 proc.

Добавить комментарий

Ваш адрес email не будет опубликован.