J. Šiugždinienė: kompiuterių mokykloms įsigijimas stringa trūkstant šių priemonių rinkoje

Фото BFL/Андрюса Уфартаса

Rengiantis naujiems mokslo metams, stringa planšetinių kompiuterių mokykloms įsigijimas, nes šių priemonių trūksta rinkoje, sako švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė.

„Sekasi visaip. Nes, kaip žinia, rinkoje trūksta technologinių priemonių, planšetinių kompiuterių – pirkimai vyksta šiek tiek lėčiau, negu mes tikėjomės. Bet dalis kompiuterių jau yra iškeliavę į mokyklas, dalis dar pasieks mokyklas. Tačiau yra atlikta ir apklausa, labai konkrečiai nustatyta, kiek kokių priemonių dar trūksta“, – Vyriausybės posėdyje trečiadienį sakė ministrė, pristatydama pasirengimą naujiems mokslo metams.  

Pasak jos, taip pat dar vykdomas viešasis pirkimas hibridinei įrangai, leisiančiai vesti pamokas kartu ir klasėje, ir nuotoliu besimokantiems moksleiviams. 

Ministerijos duomenimis, šiuo metu įsigyta beveik 9850 ugdymui reikalingų kompiuterių, beveik 170 priemonių, skirtų specialiųjų vaikų mokymosi poreikiams, 1410 nešiojamųjų kompiuterių ir laminavimo aparatų, apie 10,5 tūkst. automatinių vaizdo kamerų su mikrofonais, per 1,8 tūkst. mobiliųjų vaizdo įrašymo ir transliavimo įrenginių. 

Papildomos konsultacijos, atnaujintas turinys

Pristatydama kitas naujoves, ministrė teigė, kad nuo rugsėjo 1-osios startuos „Geros savijautos“ programa, t.y. moksleiviai galės gauti individualias emocinės sveikatos stiprinimo konsultacijas, ar dalyvauti komandinio darbo užsiėmimuose – tam numatyta po 15 eurų kiekvienam moksleiviui.

Taip pat kiekvienai klasei numatyta 20 papildomų konsultacijų ugdymo spragoms taisyti, bus kuriama daugiau Pedagoginės psichologinės tarnybos etatų, didinamas atlygis šiems specialistams, vykdomos konsultacijos mokytojams, įstaigų vadovams dėl įtraukaus ugdymo, dėl mokymosi praradimų kompensavimo.

J. Šiugdžinienė taip pat informavo, kad pradeda veikti vienas švietimo portalas vietoje kelių anksčiau buvusių, jame bus atnaujintos skaitmeninės ugdymo priemonės, kai kurių buvo atsisakyta, kuriamos ir naujos priemonės specialiųjų poreikių vaikų ugdymui. Parengti praktiniai ir metodiniai patarimai hibridinio ir nuotolinio ugdymo ir kt.

Ministrė sako, kad savo siūlymus pateikė net kelios darbo grupės dėl saugaus sugrįžimo į mokyklas, tarp jų – sustiprintos nuostatos dėl vaikų lankomumo, siekiant, kad visi vaikai iki 16 metų lankytų įstaigas net ir esant pandeminei situacijai.

„Šiandien matome nemažai pikntaudžiavimų, ir iš tėvų pusės, tad sustiprinome tas nuostatas, ir sutartyse, kurios užtikrina vaiko teisę lankyti mokyklą“, – kalbėjo ji.

Palikta galimybė pereiti į nuotolinį ugdymą

Ministrė priminė, jog Vyriausybė yra sutarusi dėl trijų ugdymo scenarijų, siejant juos su COVID-19 pacientų lovų ligoninėse užimtumu. Pagal dabartinį vidurinįjį iš trijų galimų scenarijų, kai lovų užimtumas viršija 300, numatyta, jog ugdymas vyksta kontaktiniu būdu be didesnių apribojimų, išskyrus aukštąjį ir profesinį mokymą, kur į įstaigas leidžiami tik pasiskiepiję, įgiję imunitetą arba periodiškai besitestuojantys studentai ar moksleiviai.

Pagal dabartinį scenarijų, ugdymo įstaigos turi reguliuoti srautus, kad jie nesikirstų mokantis įstaigose – vienu srautu laikoma 100 mokinių arba vieno lygio klases, pavyzdžiui, aštuntokus, septintokus.

Situacijai blogėjant, Vyriausybė yra numačiusi atskiru sprendimu pereiti prie nuotolinio ugdymo, išskyrus pradinukus ir ikimokyklinukus bei priešmokyklinukus – jiems liktų kontaktinis ugdymas. Taip pat klasėse likusiems moksleiviams periodiniai COVID-19 testai taptų privalomi, nebe rekomenduojami.

Taip pat nuo rugsėjo 1-osios visi moksleiviai, išskyrus pradinukus ir mokyklai besiruošiančius darželinukus, turės mokyklos patalpose dėvėti kaukes. Privalomai turi būti matuojama ir atvykstančių moksleivių temperatūra.

I. Šimonytė: rodikliai nedžiugina

Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad Vyriausybė tikisi išlaikyti mokinius įstaigose „kaip įmanoma ilgiau“, tačiau situaciją, anot jos, „teks stebėti labai akylai“, nes rizika, kad naujų atvejų tik daugės, išlieka.

„Atvejų augimas, kuris, tarsi atrodė, kad buvo šiek tiek stabilizavęsis – nuo šios dienos duomenys to nebepatvirtina ir ligoninių duomenys tikrai kelia susirūpinimą. Tai atvejų paspartėjimas tikrai yra labai tikėtinas, jaunesnėse amžiaus grupėse pasiskiepijimo rodikliai yra per maži“, – teigė I. Šimonytė.

J. Šiugždinienė tvirtino, kad šiuo metu testavimui įstaigose „yra žymiai geriau pasiruošta“, atsirado platesnės galimybės atlikti testus patiems moksleiviams, prižiūrint specialistams, kas savaitę organizuojami susitikimai su savivaldybėmis, visuomenės sveikatos centrais. 

„Esame patikinti, jog testų yra, jog juos bus galima pristatyti, kai kur jie jau yra pristatyti (…). Turiu vilties, kad mes sklandžiai išeisime į savanorišką testavimą ir labai labai tikiu, kad tas savanoriškas testavimasis plėsis“, – kalbėjo ministrė.

Statistikos departamento duomenimis, 12-15 metų amžiaus grupėje pasiskiepiję yra beveik 25 proc. gyventojų, 16-24 metų grupėje – 60,5 procentų. J. Šiugždinienės vertinimu, tai yra „labai nedaug“, todėl nuo rugsėjo turėtų startuoti „specialios priemonės“ skatinti vakcinavimą. 

I. Šimonytės teigimu, Vyriausybė po pirmųjų dviejų savaičių įvertins, kaip pasisekė grįžti prie kontaktinio ugdymo.

Mokslo metai tiek mokyklose, tiek ir aukštojo mokslo įstaigose nuo rugsėjo pirmosios prasidės kontaktiniu būdu, laikantis nustatytų reikalavimų. Dalis švietimo bendruomenės turės būti pasiskiepijusi arba turėti imunitetą COVID-19. Numatyta, kad net ir prastėjant epidemiologinei situacijai, klasėse liktų pradinukai ir abiturientai. Be kita ko, visiems nepaskiepytiems ir imuniteto neturintiems moksleiviams siūloma periodiškai testuotis, tačiau tai nebus privaloma, o tik rekomenduojama.

Добавить комментарий

Ваш адрес email не будет опубликован.