Keliolika sostinės socialdemokratų prie rašytojo ir sovietų veikėjo Petro Cvirkos paminklo Vilniuje protestavo prieš savivaldybės planus jį nukelti.
Susirinkusieji laikė plakatus „Griaunant nei kultūros, nei sąmonės nedaugėja“, „Vilnius, jo kultūra ir istorija negali būti saujelės politikų įkaite“, „Talibanas ne tik Kabule, bet ir Vilniuje?“, „Tegul sprendžia vilniečiai“.
Kaip žurnalistams sakė Lietuvos socialdemokratų partijos Vilniaus skyriaus pirmininkas Povilas Pinelis, sostinės valdžia turėtų surengti reprezentatyvią gyventojų apklausą, taip pat pasikonsultuoti su istorikais, menininkais.
„Mes būsime vienas iš tų balsų, kuris pasisakys prieš nukėlimą. (…) Tačiau kokia bus žmonių nuomonė, tokią mes ją ir gerbsime“, – sakė politikas.
Mitinge taip pat dalyvavo partijos garbės pirmininkas Vytenis Povilas Andriukaitis. Pasak jo, visi kultūros paminklai, kurie buvo Lietuvoje nuversti, atnešė šaliai daugiau žalos nei naudos.
„Kas čia bus vietoje to? Ar reikia žinoti, ar vėl turėsime tokį jovalą, kaip turime su Žaliuoju tiltu?“ – kalbėjo socialdemokratas.
Praėjusią savaitę Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba apsisprendė išbraukti P. Cvirkos paminklą iš kultūros vertybių registro, taip užbaigdama kelis dešimtmečius trunkančias diskusijas dėl sovietmečio rašytojo įamžinimo ir sudarydama sąlygas paminklą nukelti.
P. Cvirkos paminklo nuėmimo šalininkai remiasi Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro 2019-ųjų išaiškinimu, kad rašytojas ir politinis veikėjas P. Cvirka savo politinėje-visuomeninėje veikloje aktyviai kolaboravo su okupacinės sovietinės valdžios struktūromis, o tai sukėlė didelių ir žalingų pasekmių Lietuvos valstybės bei jos piliečių likimui.
Norintieji išsaugoti paminklą skvere teigia, kad siekis beatodairiškai naikinti sovietinį paveldą niekuo nesiskirtų nuo sovietinės cenzūros, o P. Cvirkos literatūrinis talentas turi būti įvertintas ir atskirtas nuo politinės veiklos.
