Kitais metais atliekant kas dešimtmetį vykdomą gyventojų ir būstų surašymą, klausėjai į namus nebeateis, trečiadienį pranešė Lietuvos statistikos departamentas.
Anot jo, surašymas bus atliekamas naudojantis jau sukauptus valstybės administracinius duomenis.
„Valstybės registruose ir informacinėse sistemose renkami, kaupiami ir atnaujinami visi pagrindiniai surašymui reikalingi rodikliai. Valstybės registrai egzistuoja jau dešimtmečius, jų duomenų kokybė kasmet gerėja todėl gyventojų surašymą atliksime ne klausėjams vaikštant nuo namo prie namo, bet naudodamiesi šiuolaikinėmis technologijomis ir bendradarbiaudami su kitomis valstybės institucijomis. Taip surašymus atlieka daug Europos šalių“, – pranešime teigė Lietuvos statistikos departamento gyventojų ir būstų surašymo skyriaus vedėja Vanda Vaitekūnienė.
Pasak jos, toks surašymo būdas padės pagerinti rezultatų kokybę, išvengiant klaidingų duomenų pateikimo, duomenų skenavimo, apdorojimo, kodavimo klaidų ir sutaupyti valstybės lėšų.
Statistikos departamento duomenimis, 2011 metais surašymui atlikti buvo pasamdyti 6 tūkst. klausėjų ir 2 tūkst. instruktorių. Dabar šį darbą ketina atlikti penkių darbuotojų komanda. Be to, nebereikės daugybės priemonių – surašymo lapų, specialios aprangos ir skiriamųjų ženklų surašinėtojams, nebus transporto išlaidų.
Be kita ko, toks duomenų surinkimo būdas, anot V. Vaitekūnienės, bus patogesnis ir gyventojams, nes nebereikės pildyti surašymo lapų, į namus įsileisti nepažįstamų žmonių, baiminantis dėl saugumo.
Jos teigimu, registrų duomenų naudojimas labai reikšmingas ir esant dideliam gyventojų mobilumui. Klausėjams būdavo sudėtinga surasti gyventojus, dažnai keičiančius savo gyvenamąją vietą.
Kaip praneša Statistikos departamentas, įprasta, kad visos pasaulio šalys gyventojų surašymus atlieka kas dešimtmetį, tačiau šiuolaikiniame pasaulyje tai yra per ilgas laikotarpis. Sparčiai besikeičiant aplinkai ir žmonių gyvenimui dešimties metų senumo duomenys – nebeaktualūs.
Ateityje planuojama tokius gyventojų surašymus atlikti kasmet.
Be to, sprendimams priimti reikalinga ne tik detali, bet ir operatyvi statistika. Pavyzdžiui, suvesti, apdoroti ir paskelbti 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo duomenis užtruko net dvejus metus. Atliekant gyventojų surašymą iš administracinių šaltinių tam prireiks kur kas mažiau laiko.
V. Vaitekūnienė taip pat pabrėžia, kad naujas surašymo būdas kelia ir iššūkių – ne visų surašymo rodiklių apibrėžimai sutampa su registruose esančių rodiklių apibrėžimais. Taip pat problemų kelia skirtingas registrų atnaujinimo laikas, vidiniai registrų struktūrų pokyčiai.
Pasak jos, vienas iš probleminių rodiklių – asmens gyvenamoji vieta. Pagal tarptautines rekomendacijas, šalys pačios pasirenka, kokia gyvenamoji vieta bus nurodoma – deklaruota ar faktiškai gyvenama.
„Mes atlikdami surašymą gyvenamąją vietą prilyginsime deklaruotai gyvenamajai vietai, nors gerai žinome, kad realybėje gali būti kitaip. Neretai deklaruojama fiktyvi gyvenamoji vieta – siekiant gauti vietą norimame darželyje, mokykloje ar tam tikrą paramą. Todėl būtina tobulinti teisinę bazę, kad žmonėms nereikėtų gudrauti ir deklaruoti savo gyvenamą vietą kitur, negu jie realiai gyvena“, – sakė V. Vaitekūnienė, vadovavusi ir 2011 metų gyventojų ir būstų surašymui.
Statistikos departamento atstovės teigimu, sprendžiant kylančias problemas ir siekiant parengti kuo kokybiškesnę informaciją, statistikai glaudžiai bendradarbiauja ir bendradarbiaus su mokslininkais.
Gyventojų ir būstų surašymas bus atliekamas 2021 metais. Jo metu bus naudojami 19 valstybės registrų ir informacinių sistemų surinkti duomenys apie gyventojus ir jų būstus.
Tarp jų – Gyventojų, Nekilnojamojo turto, Mokinių, Studentų, Pedagogų registrų, „Sodros“, Valstybinės mokesčių inspekcijos, Privalomojo sveikatos draudimo, Socialinės paramos šeimai, Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos, Lietuvos darbo biržos, Nakvynės namų informacinių sistemų duomenys.
Statistikos departamento duomenimis, 2021 metais surašymą registrų pagrindu planuoja atlikti trečdalis Europos Sąjungos šalių. Pirmoji šalis atlikusi gyventojų surašymą registrų pagrindu buvo Danija. Ji savo gyventojus taip surašė dar 1981 metais. Vėliau prie surašymų registrų duomenimis perėjo ir kitos šalys.
