Klaipėdos meras: didžiausia žala padaryta paplūdimiams, reikės Vyriausybės pagalbos

Nuotrauka BNS/ Erikas Ovčarenko

Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas sako, kad savaitgalį pajūryje siautusio vėjo padaryti nuostoliai dar nesuskaičiuoti, bet didžiausia žala padaryta paplūdimiams ir jiems sutvarkyti reikės Vyriausybės pagalbos.

„Dar šiek tiek ankstoka įvertinti, kiek tos žalos padaryta, tačiau tikrai nemažai, natūralu, kad pati didžiausia žala yra paplūdimiai, paplautos kopos, prarasta dar šiek tiek smėlio, dar šiek tiek atiduota žemės jūrai, ir labai stipriai suniokota visa infrastruktūra, inventorius“, – pirmadienį BNS sakė V. Grubliauskas.

Pasak mero, savivaldybė iš savo finansinių resursų sutvarkys infrastruktūrą – apžvalgos aikšteles, pėsčiųjų takus, įrenginius, tačiau pajūrio juostai apsaugoti reikia konceptualių sprendimų, pvz., papildymo smėliu, ir tai jau nebe vienos savivaldybės kompetencija.

Meras: kaštus reikia skaičiuoti nebe mūsų kalkuliatoriais

„Kalbant apie konkrečias sumas, kol kas dar reikia suskaičiuoti, vyksta apžiūra visuose paplūdimiuose, įskaitant ir Smiltynę, visiems padaryta žala. Dėl paplūdimių reikia kuo skubiau organizuoti susitikimą su Aplinkos ministerija, kalbant jau ne apie kosmetinius ar proginius, bet apie konceptualius sprendimus, tiek papildant Klaipėdoje paplūdimius smėliu, tiek kitas priemones“, – apie pajūrio juostai padarytą žalą sakė meras.

Jo žodžiais, paplūdimiai nėra Klaipėdos, Neringos ar Palangos, o visos valstybės turtas, todėl „valstybės dėmesys turi būti ne proginis, o konceptualus“.

„Kas mūsų galimybių ribose, susiję su inventoriumi, laiptai, infrastruktūriniai sprendimai, mes sutvarkysime kiek įmanoma greičiau, bet yra konceptualūs, kompleksiniai, gamtosauginiai sprendimai, stabdantys kopų eroziją. (…) Aš sakyčiau, tie sprendimai, kurie buvo Palangoj, papildant smėliu paplūdimius, tikrai pasiteisino“, – kalbėjo V. Grubliauskas.

Meras pasakojo, jog žalos pridarė tiek paplūdimiuose, tiek mieste – Giruliuose suniokota apžvalgos aikštelė, įranga, daugelyje vietų paplauti laiptai, juos teko laikinai aptverti „stop“ juostomis, nes jie pavojingi lankytojams, vietomis susiformavo iki pusantro metro skardžiai.

„Mieste išvartyti medžiai, daug nudraskyta šviesoforų, dirba trys apšvietimo brigados, kurios bando viską kuo greičiau sugrąžinti į pradinę būseną, didžioji dalis jau sutvarkyta, nemažai kelio ženklų nusuktų, nemažai tvorų išvartaliota, tikrai yra daug darbo“, – kalbėjo meras.

„Tą žalą reikėtų skirti į kelias kryptis, viena – infrastruktūrinė, laiptai, sporto įrenginiai, kitas inventorius, pėsčiųjų takai, apžvalgos aikštelės, bet jei kalbėti apie ilgalaikius tvarius sprendimus, tuos kaštus reiktų skaičiuoti nebe su mūsų skaičiuotuvais ar kalkuliatoriais, bet susietai su ministerija ir galbūt visa Vyriausybe“, – reziumavo meras.

Apie 5 tūkst. Klaipėdos rajono gyventojų – be vandens

Bendrovė „Klaipėdos vanduo“ informavo, kad dėl audros nutrūkus elektros energijos tiekimui pirmadienį apie 5 tūkst. Klaipėdos rajono gyventojų neturi vandens.

Pasak bendrovės pranešimo, šiuo metu yra sutrikęs vandens tiekimas 12-oje iš 43 vandenviečių, daugiausia jų Klaipėdos rajone, kaimo vietovėse. Darbas yra sutrikęs ir 14-oje nuotekų siurblinių, dauguma jų kaimo vietovėse.

Bendrovės pranešime pažymima, kad vanduo bus pradėtas tiekti kai tik ESO atnaujins elektros energijos tiekimą, ir tam reikalingas elektros energijos aprūpinimas iš trijų fazių.

Anot bendrovės, po savaitgalį paūžusios audros daugiau nei 30 metų dirbantys darbuotojai pamena, kad tokių iššūkių sulaukta tik per 1999 metais vykusią audrą, kuri pavadinta Anatolijumi, pagrindinėse vandenvietėse buvo įjungti elektros generatoriai.

„Pirmieji signalai gauti dar naktį iš šeštadienio į sekmadienį, tačiau didžiausi iššūkiai prasidėjo sekmadienį apie 15 valandą. Nuotolinėje technologijų sistemoje buvo matyti, kad vienoje po kitos vandenviečių nutrūksta elektros energija, dėl to sutrinka ir vandens tiekimas“, – pranešime cituojamas „Klaipėdos vandens“ generalinis direktorius Benitas Jonikas.

Pasak jo, vanduo kelioms valandoms buvo dingęs Gargžduose, vandens slėgio svyravimai buvo jaučiami III-oje ir I-oje vandenvietėje, tačiau Klaipėdos gyventojams vandens tiekimas nebuvo nutrūkęs.

„Užtikrinant vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą pagrindiniuose objektuose – III-oje vandenvietėje, I-oje vandenvietėje, Dumpių nuotekų valykloje – įjungti generatoriai, palaikantys elektros energiją“, – pasakojo B. Jonikas.

Palangos meras: centriniai paplūdimiai nenukentėjo

Palangos meras Šarūnas Vaitkus sako, kad savaitgalį pajūrį talžęs itin stiprus vėjas daugiausiai nuostolių padarė ties Būtinge, Nemirseta, Užkanave bei Monciškėmis – čia kopos stipriai paplautos, tačiau džiaugėsi, kad pagrindiniai paplūdimiai nenukentėjo.

„Laimei, centriniams Palangos ir Šventosios paplūdimiams didelės žalos stiprus vėjas nepadarė, kadangi bangos kopų nepasiekė. Tai dar kartą patvirtina, kad sprendimas papildyti paplūdimius smėliu buvo teisingas – jei minėti darbai nebūtų buvę atlikti, šiandien kalbėtume apie visai kitokią situaciją paplūdimiuose. Kažkiek smėlio jūra pasiėmė, tačiau tikimės, kad jį sugrąžins“, – sakoma mero komentare BNS.

Š. Vaitkus taip pat pasakojo, kad dėl stipraus vėjo Šventojoje jūra nebepriėmė vandens ir Šventosios upė išsiliejo iš krantų bei apsėmė šalia esančius medinius poilsio namukus, užsemta buvo ir Šventosios uosto teritorija, bet pirmadienį uosto teritorijoje vanduo jau nuslūgęs, potvynis traukiasi ir kitoje Šventosios dalyje.

Per audrą mieste išvartyta apie 30 medžių, dar antra tiek išlaužyta bei išvartyta Palangos Birutės parke, šimtai medžių išvartyta miškuose.

Pasak mero, komunalininkai pirmiausia valoma centrinę kurorto dalį ir viso miesto sutvarkyti nespėja, todėl gyventojų prašo taip pat kiek įmanoma apsitvarkyti savo teritorijas – apsišluoti, surinkti vėjo išlaužytas šakas.

Ugniagesiai šalinti vėjo padarinių iškviesti per 170 kartų

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, ugniagesiai gelbėtojai per praėjusią parą 173 kartus vyko šalinti stipraus vėjo sukeltų padarinių, daugiausiai – Klaipėdos regione.

„Iš viso per praėjusią parą, t. y. nuo šeštos ryto iki šešto ryto, į vėjo sukeltus padarinius, medžių nuvirtusių šalinimą, buvo išvykimų 173 kartus. Dominuoja Klaipėdos apskritis, čia vykta per 128 kartus“, – BNS pirmadienio rytą informavo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento  Situacijų koordinavimo skyriaus vyriausiasis specialistas Saulius Žilinskas.

Anot jo, daugiausiai ugniagesiai vyko šalinti nuvirtusių ant kelio medžių, tačiau jų pagalbos reikėjo ir prie nuo kelio nulėkusių automobilių, Klaipėdos mieste buvo išvirtusi betoninė tvora.

„Didelis kiekis iškvietimų dėl gamtos stichijos“, – reziumavo Situacijų koordinavimo skyriaus vyr. specialistas.

Savaitgalį pajūryje siautė itin stiprus vėjas.

*Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB «BNS» sutikimo draudžiama

Добавить комментарий

Ваш адрес email не будет опубликован.