Фото pixabay.com
„Swedbank“ padidino šių metų Lietuvos ekonomikos augimo prognozę
Banko „Swedbank“ ekonomistai padidino šių metų Lietuvos ekonomikos augimo prognozę 0,6 procentinio punkto iki 2,6 procento. Panašaus bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo tikimasi ir kitąmet.
Anot „Swedbank“, Lietuvos ekonomika šiemet turėtų augti sparčiausiai Baltijos šalyse – Estijai prognozuojamas 2,4 proc., Latvijai – 2,2 proc. augimas.
Pasak „Swedbank“ vyriausiojo ekonomisto Nerijaus Mačiulio, augimas padidintas po to, kai sušvelnėjo prekybos karas tarp Kinijos ir JAV, išnyko kietojo „Brexito“ tikimybė, o Vokietijos ekonomika neatsidūrė recesijoje.
„Mes atsargiai vertinome Lietuvos augimo perspektyvas, kuomet matėme kieto „Brexito“ tikimybę, kuomet matėme, kad JAV ir Kinija gali pasinerti į dar gilesnį prekybos karą, o Vokietija – į recesiją“, – „Swedbank“ ekonomikos apžvalgos konferencijoje sakė N. Mačiulis.
Anot jo, tarptautinė aplinka, kuomet griūna daugiašalių tarptautinių susitarimų sistema, yra nepalanki Lietuvos ekonomikai, kuri yra viena atviriausių pasaulyje.
„Tačiau matome stiprius eksportuotojus, tiek stiprią vidaus paklausą, todėl padidinome BVP prognozę iki 2,6 proc. Tai vis dar lėčiau nei pastaruosius trejus metus, kuomet augimas siekė apie 4 proc.“, – sakė N. Mačiulis.
Ekonomistas teigia, kad Lietuvos eksportuotojai jau pradeda jausti ekonomikos lėtėjimą Vokietijoje.
„Žiūrint į eksporto užsakymus, matome, kad 2020 metai bus šiek tiek prastesni. Matome, kad užsakymai krito į žemiausią lygį nuo 2017 metų, akivaizdu, kad tai greitai atsispindės eksporto tendencijose“, – sakė jis.
Infliacijos prognozę „Swedbank“ ekonomistai dėl didesnių akcizų bei brangstančios elektros padidino iki 2,7 proc. (rugpjūtį prognozuota 2,5 proc.).
Tačiau, pasak ekonomistų, gyventojai sparčiau augančios infliacijos nepajus, nes vidutinis darbo užmokesčio augimas bus apie 7 procentus.
„Infliacijos statistikoje jokios dramos nematome. Prekių kainų pokytis buvo labai nuosaikus, paslaugos brangsta sparčiau, beveik 5 proc. per metus, tai susiję su atlyginimų augimu“, – sakė N. Mačiulis.
Tuo metu viso pasaulio ekonomika šiemet turėtų augti 3 proc., Jungtinėse Valstijose – apie 2 proc., euro zonoje – apie 1 proc.
„Šis dešimtmetis prasideda ne krize, ne šoku, o tiesiog lėtu ekonomikos augimu. Daugelyje pasaulio valstybių tas augimas nesiekia potencialo, tai labiausiai susiję su neigiamais sentimentais, baime, kaip toliau vystysis protekcionistinė politika“, – teigė N. Mačiulis.
SEB ekonomistai: Lietuvos ekonomika šiemet augs sparčiausiai Baltijos šalyse
Lietuvos ekonomikos augimas šiemet, palyginti su 2019 metais, pastebimai sulėtės, tačiau bus spartesnis nei Latvijoje ir Estijoje, prognozuoja Skandinavijos SEB finansų grupės ekonomistai.
SEB antradienį paskelbtame leidinyje „Nordic Outlook“ teigiama, kad pernai Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) augo 3,6 proc., tačiau šiemet ekonomikos plėtros tempai sulėtės iki 2,5 procento. Latvijos ir Estijos BVP šiemet turėtų augti po 2 proc. (pernai – atitinkamai 2,4 proc. ir 3,8 proc.).
Pasak SEB banko ekonomisto Tado Povilausko, šiemet Lietuvos ekonomika augs lėčiau labiausiai dėl kur kas silpnesnės transporto sektoriaus plėtros, kuriai neigiamą įtaką vis labiau darys pokyčiai, susiję su Mobilumo paketu.
„Taip pat šiemet nesitikime ir tokio paties kaip pernai pramonės indėlio į šalies ekonomikos plėtrą. 2020 metai Lietuvos ekonomikai veikiausiai bus gana ramūs, o valdžios atstovai, deja, vėl greičiausiai visą dėmesį skirs ne ilgalaikį augimą skatinantiems sprendimams, o stengsis išsikovoti vietą per Seimo rinkimus“, – pranešime spaudai sakė T. Povilauskas.
2021 metais Lietuvos ekonomikos augimas turėtų sulėtėti iki 2,4 proc., tuo metu Latvijos ir Estijos BVP turėtų augti kiek sparčiai – atitinkamai 2,5 proc. ir 2,6 procento. Palyginti su pernai rugsėjį skelbtomis prognozėmis, SEB ekonomistai pagerino Lietuvos šių metų, tačiau pablogino 2021 metų tikėtiną BVP (buvo prognozuojamas atitinkamai 2,4 proc. ir 2,6 proc. augimas).
Prognozuojama, kad vidutinė metinė infliacija Lietuvoje šiemet sudarys 2,4 proc., o 2021 metais – 2,3 proc. (rugsėjo prognozė – atitinkamai 2,3 proc. ir 2,4 proc.). Anot T. Povilausko, šių metų infliacijos prognozė minimaliai padidinta dėl išaugusių akcizų įtakos ir laukiamų didesnių degalų kainų.
SEB ekonomistai prognozuoja, kad privatus vartojimas, pernai padidėjęs 3,2 proc., šiemet ir 2021 metais augs po 3,1 proc., tuo metu pernai 1,1 proc. augęs viešojo sektoriaus vartojimas šiemet padidės 0,8 proc., o kitąmet – 0,6 procento. Šiemet investicijos Lietuvoje turėtų augti 4,8 proc., tačiau lėčiau negu praėjusiais metais (7,8 proc.). 2021 metais investicijų augimas turėtų sulėtėti iki 3,9 procento.
Pasak T. Povilausko, vien per pastarąjį mėnesį pasirodė nemažai pranešimų apie jau prasidėjusias arba prasidėsiančias tokias didelio masto investicijas kaip Lietuvos ir Lenkijos GIPL dujotiekio statybos, Kaišiadorių–Klaipėdos geležinkelių ruožo elektrifikavimas, uosto gilinimas, naujų vėjo jėgainių parko įrengimas.
„Statybos darbų šiemet bus atlikta daugiau ir gyvenamojo būsto rinkoje. Vilniuje neparduotų pastatytuose ir dar statomuose daugiabučiuose butų skaičius per 2019 metus sumažėjo, o paklausa, nors ir kiek kuklesnė, bet 2020 metais bus istoriškai didelė. Galiausiai ir komercinio nekilnojamojo turto rinkoje pulsas nelėtės, o naujojo „Akropolio“ prekybos centro statybos pagerins viso statybų sektoriaus rezultatą“, – tvirtino T. Povilauskas.
„Panašu, kad mažiau optimizmo bus tik tarp privačių pramonės ir transporto sektoriaus įmonių, kurių investicijos šiemet gali ir visai neaugti“, – pridūrė jis.
Šių metų vidutinio darbo užmokesčio augimo prognozę SEB ekonomistai padidino iki 7,1 proc. (pernai rugsėjį – 6,5 proc.), tačiau nepakeitė 5,8 proc. augimo kitąmet prognozės.
„Kaip ir praėjusiais metais, darbo užmokestis valstybės sektoriuje didės sparčiau negu privačiame sektoriuje. Darbo užmokesčio ir BVP santykis šiemet dar labiau priartės prie ES vidurkio“, – tvirtino T. Povilauskas.
Taip pat padidinta šių metų nedarbo lygio prognozė – jis turėtų siekti 6,2 proc. (tiek pat kaip ir pernai), arba 0,2 proc. punkto daugiau nei prognozuota pernai rugsėjį (6 proc.). Kitąmet nedarbo lygis Lietuvoje turėtų ūgtelėti iki 6,3 procento.
SEB ekonomistų vertinimu, nepaisant spartesnio, negu tikėtasi, ekonomikos ir biudžeto pajamų augimo, Lietuvos valdžios sektoriaus balansas pernai buvo neigiamas ir sudarė minus 0,3 proc. šalies BVP.
„Vargu ar ir šiemet pavyks valdžiai pasiekti užsibrėžto 0,2 proc. šalies BVP biudžeto pertekliaus“ , – sakė T. Povilauskas.
Prognozuojama, kad šiemet Lietuvos valdžios sektorius bus subalansuotas, o kitąmet jo perteklius sudarys 0,1 proc. BVP.