Mobiliųjų telefonų prekeiviai įtariami valstybei nesumokėję 4 mln. eurų mokesčių – FNTT

Nuotrauka BFL/ Tomas Urbelionis

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) skelbia baigusi ikiteisminį tyrimą, kuriame organizuotos grupės nariai įtariami prekiavę telefonais ir valstybei nesumokėję 4 mln. eurų mokesčių.

Kaip ketvirtadienį pranešė FNTT, organizuota grupė prekiavo mobiliaisiais telefonais, Lietuvoje jie buvo įsteigę keturias įmones, kurios iš Europoje, daugiausiai Lenkijoje ir Vokietijoje, veikiančių įmonių užsakinėdavo didelius kiekius mobiliųjų telefonų su priedais, juos importuodavo į Lietuvą pritaikę 0 proc. pridėtinės vertės mokestį (PVM) ir žemesnėmis nei rinkos kainomis perparduodavo vietos mobiliųjų telefonų mažmenininkams, telefonų salonams bei prekybos centrams, pritaikę mokėtiną 21 proc. PVM.

Ikiteisminio tyrimo duomenimis, siekdami išvengti nuo pardavimo pajamų privalomo PVM sumokėjimo į valstybės biudžetą, asmenys, įtariama, klastojo sąskaitas faktūras. Jose buvo įrašomi melagingi duomenys, neva parduotos prekės buvo įsigytos iš Lietuvoje veikiančių ir grupuotės valdomų įmonių. Dalis šių įmonių realios veiklos nevykdė.

Nustatyta, kad prekybos mobiliaisiais telefonais ir jų priedais apyvarta per nepilnus dvejus metus galėjo siekti apie 23 mln. eurų. Pareigūnai skaičiuoja, kad vengiant mokėti PVM, per šį laikotarpį valstybei buvo nesumokėti daugiau kaip 4 mln. eurų.

Šiame kelis metus trukusiame ikiteisminiame tyrime įtarimai dėl sukčiavimo stambiu mastu, dokumentų suklastojimo bei apgaulingo apskaitos tvarkymo pareikšti iš viso keturiems asmenims.

Dar dviem asmenims įtarimai buvo pareikšti dėl kitų su šios organizuotos grupės veikla susijusių nusikalstamų veikų – aplaidaus apskaitos tvarkymo ir dokumentų suklastojimo – ir dėl jų jau yra priimti įsiteisėję teismo sprendimai.

Atliekant ikiteisminį tyrimą organizuotos nusikalstamos grupės organizatorius nuo teisėsaugos pasislėpė, vykdoma tarptautinė jo paieška.

Likę organizuotos grupės nariai laukia teismo. Tyrimą organizavusios ir kontroliavusios Vilniaus apygardos prokuratūros 3-iojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorui surašius kaltinamąjį aktą, byla buvo perduota Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Griežčiausia gresianti bausmė už sukčiavimą stambiu mastu – laisvės atėmimas iki aštuonerių metų. Už dokumento suklastojimą ir jo panaudojimą, jeigu dėl to buvo padaryta didelės žalos, griežčiausiai baudžiama laisvės atėmimu iki šešerių metų. Dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo griežčiausia gresianti bausmė – laisvės atėmimas iki ketverių metų.

Добавить комментарий

Ваш адрес email не будет опубликован.