Nacionaliniame muziejuje atveriama paroda, skirta seniausiam archeologiniam radiniui

Nuotrauka Lietuvos nacionalinis muziejus (National Museum of Lithuania)/ facebook.com

Lietuvos nacionaliniame muziejuje pristatytas seniausias archeologinis radinys šalyje – Lyngby tipo kirvis, o nuo ketvirtadienio Senajame arsenale atveriama jam skirta paroda „Lyngby kirvis: 13 000 metų garantija“.

„Mes parodoje norime papasakoti žmonėms, leisti jiems suvokti, kokioje gamtinėje aplinkoje gyveno tie žmonės, kurie naudojo šį kirvį, taip pat atskleisti mokslinių tyrimų medžiagą, kurią mokslininkai „ištraukė“ iš šito kirvio“, – spaudos konferencijoje trečiadienį sakė Lietuvos nacionalinio muziejaus direktorė Rūta Kačkutė.

Anot jos, muziejuje kirvis bus eksponuojamas bent jau iki metų galo.

„Norime, kad jis neužsigulėtų čia, todėl paroda padaryta lengvai transportuojama. Pirmiausia, jį norėtume eksponuoti Biržų krašto muziejuje, nes manau, kad labai svarbu, kad žmonės, kurie yra kilę iš tų vietovių, kuriose rastas tas kirvis, pirmieji po šitos ekspozicijos ir pamatytų, kokios vertybės glūdi pas juos“, – komentavo R. Kačkutė.

Anot mokslininkų, šiam vėlyvojo ledynmečio radiniui – maždaug 13 tūkst. metų ir jis laikomas seniausiu eksponatu šalyje.

Kaip teigė vienas iš radinio tyrėjų, Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto mokslo darbuotojas Tomas Rimkus, kirvis pagamintas iš šiaurės elnio rago.

„Viena iš rago atšakų buvo paversta į ašmenis kirvio. Kad tai ašmenys – rodo įžambus nukirtimas, suformavimas. Ir susidarė kirviui būdingi ašmenys. Kadangi pati natūrali rago forma yra šiek tiek išlenkta, tai jie kitą dalį pritaikė kaip rankeną“, – pasakojo jis.

Mokslininko teigimu, tiksliai nėra žinoma, kam galėjo būti naudojamas šis kirvis, tačiau manoma, kad su juo buvo apdorojama mediena.

„Atlikom mikroskopinius tyrimus ir ašmenų dalyje tokie mikroskopiniai, maži pėdsakai yra, kurie galbūt yra būdingi medienos apdorojimui. (…) Kita vertus, tais laikais ta mediena, ta gamtinė aplinka pas mus buvo skurdi, todėl tokių aukštų medžių nelabai buvo, buvo žemaūgiai berželiai, pušų daugiau, tai galbūt su tuo kirviu ir galėjo būt apdorojami tie medžiai“, – pasakojo jis.

T. Rimkaus teigimu, šis kirvis taip pat galėjo būti naudojamas kovai ar medžioklei.

Jo teigimu kirvis buvo pagamintas maždaug 11 tūkst. 145 metais prieš mūsų erą. Tikslus kirvio amžius nustatytas Londono Biomokslinių inovacijų centro laboratorijoje.

Jokių kitų eksponatų kirvio radimo vietoje, anot mokslininkų, nebuvo aptikta.

„Sunku pasakyti, kaip tiksliai jis ten galėjo atsidurti. (…) Iš tos vietos, kur kasėm, paimti grunto mėginiai rodo, kad toje vietoje buvo seklus vandens baseinas, galbūt prieledyninės marios – tirpstant ledynui susidarė vandens baseinėlis, kuris paskui nusidrenavo. Matyt, prie jo galėjo gyventi ir žmonės. Galbūt ten buvo ir pamestas jis toje vietoje“, – teigė T. Rimkus.

Vis dėlto, netoli radinio vietos vėliau buvo aptikta ir panašaus laikotarpio titnago dirbinių, kurie galėjo būti naudojami tokio tipo kirvių apdirbimui. Jie taip pat eksponuojami parodoje.

Kaip BNS teigė Lietuvos nacionalinio muziejaus archeologė Dalia Ostrauskienė, Šiaurės Europos regione tokie kirviai aptinkami gana dažnai, o Rytų Baltijos šalyse tai yra reti radiniai.

„Jų žinomi tik vienetai. Iš viso Rytų Baltijos regione yra aptikti septyni tokie kirviai. Lietuvoje rastasis yra antras pagal senumą. Seniausias toks kirvis aptiktas Kaliningrado srityje prieš Antrąjį pasaulinį karą. Jis keliais šimtais metų senesnis už Lietuvoje rastą kirvį“, – pasakojo ji.

Seniausias archeologinis radinys Lietuvoje aptiktas 2014 metais Biržų rajono Parupės kaime.

Pirmasis tokio tipo kirvis, anot R. Kačkutės, rastas Danijoje, Lyngby vietovėje, todėl jam ir priskirtas šis pavadinimas.

Добавить комментарий

Ваш адрес email не будет опубликован.