Per karantiną gydytojui norima leisti nuspręsti infekuotą pacientą gydyti priverstinai

Фото pixabay.com

Kilus ekstremaliai situacijai dėl ypač pavojingos užkrečiamosios ligos plitimo, gydantis gydytojas be teismo galėtų nuspręsti iki mėnesio privalomai hospitalizuoti infekuotą pacientą.

Tokias Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pataisas antradienį Seimui pateikė sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.

„Siūloma, kad visoje Lietuvos paskelbus karantiną dėl ypač pavojingos užkrečiamosios ligos, būtinasis hospitalizavimas ar būtinasis izoliavimas būtų taikomas be teismo sprendimo tol, kol asmuo taps nepavojingas kitiems, bet ne ilgiau kaip vieną mėnesį“, – teigė jis.

Pagal projektą, motyvuotą sprendimą dėl būtinojo hospitalizavimo ar būtinojo izoliavimo ir jo trukmės priimtų gydantis gydytojas.

Dabar galiojanti norma numato, kad tokį sprendimą gali priimti trijų gydytojų komisija, o maksimalus privalomo izoliavimo terminas – septynios dienos.

Pasak A. Verygos, dabartinė įstatymo redakcija rašyta net neįsivaizduojant, kad galėtų susidaryti tokia sudėtinga situacija, kaip dabar dėl koronaviruso plitimo.

„Tie, kas bent kiek esate domėjęsi, kaip yra valdomos užkrečiamosios infekcinės ligos, tai pagrindinis įrankis yra užtikrinti, jog asmenys kaip galima mažiau kontaktuotų, kad būtų galimybė tiek hospitalizavimo, tiek izoliavimo“, – sakė A. Veryga.

Jis pabrėžė, kad nuostata dėl vieno mėnesio priverstinio hospitalizavimo ar gydymo įsigaliotų tik, kai šalyje paskelbtas karantinas ir Vyriausybė priimtų sprendimą, jog kitų taikomų priemonių neužtenka užkirsti kelią užkrečiamosios ligos protrūkiui.

„Šiuo pakeitimu mes ypatingai praplečiame gydytojo diskreciją nuspręsti, kas turi būti hospitalizuotas ir iš tiesų labai ilgam terminui“, – nuogąstavo liberalų lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

Jos kolega liberalas Simonas Gentvilas siūlė palikti mažiausiai trijų gydytojų komisiją nuspręsti dėl priverstinio hospitalizavimo.

„Suprantame, ką reiškia tokia nuostata (dėl trijų gydytojų – BNS), kada kiekvienas gydytojas yra ir brangus, ir svarbus. Jų pasitelkimas, ypač didelio skaičiaus, yra nelabai protingas, todėl siūloma dėl būtino hospitalizavimo ir izoliavimo priimti gydančiam gydytojui, o ne komisijai, ir pavesti jį hospitalizavimą organizuoti pačiai gydymo įstaigai, o ne savivaldybės gydytojui“, – sakė A. Veryga.

Konservatorius Arvydas Anušauskas projekte pasigedo galimybės apskųsti gydytojo sprendimą.

Projektu taip pat siūloma nustatyti, kad karantino metu „gali būti laikinai apribotos asmens judėjimo laisvė ir būsto neliečiamumo teisė bei nustatyti ūkinės veiklos apribojimai“.

Be to, norima išplėsti ir Vyriausybės įgaliojimus priimti tam tikrus draudimus.

Daugumą šių ribojimų ir draudimų dabartinis Ministrų kabinetas priėmė prieš kelias savaites.

Siūloma leisti Vyriausybei riboti arba laikinai uždrausti renginius ir kitokius žmonių susibūrimus tiek viešose, tiek neviešose vietose, laikinai uždrausti gyventojų keliones ir transporto judėjimą šalies teritorijoje, atvykimą į šalį ir išvykimą už jos, taip pat taikyti laikiną gyventojų perkėlimą (evakuaciją) iš karantino teritorijos, išskyrus, kai karantinas paskelbtas visoje Lietuvos teritorijoje.

Seimo teisininkai atkreipė dėmesį, kad kai kurios nuostatos gali prieštarauti Konstitucijai, pavyzdžiui, leidimas Vyriausybei riboti gyventojų keliones. 

Jų teigimu, Konstitucija numato, kad negalima drausti piliečiui grįžti į Lietuvą.

Seimo Teisės departamentas taip pat projekte pasigedo, kokia apimtimi Vyriausybė galėtų riboti būsto neliečiamumo teisę ir ūkinės veiklos laisvę.

Добавить комментарий

Ваш адрес email не будет опубликован.