Per trečdalį „Vilniaus viešojo transporto“ darbuotojų žada stabdyti darbo sutartis

Nuotrauka vilnius.lt

„Vilniaus viešojo transporto“ (VVT) profesinei sąjungai ir vadovybei nesutariant dėl darbuotojų garantijų ir naujos kolektyvinės sutarties, profsąjunga antradienį pranešė apie 760-ies darbuotojų ketinimus nuo gegužės vidurio stabdyti darbo sutartis.

„760 „Vilniaus viešojo transporto“ darbuotojų bandė įteikti bendrovei savo prašymus apie tai, kad jie įspėja savo darbdavį, kad jie stabdo savo darbo sutartis nuo gegužės 16 dienos, kadangi bendrovė nevykdo 2018 metų kolektyvinėje sutartyje nustatytų įsipareigojimų“, – spaudos konferencijoje teigė „Vilniaus viešasis transportas“ darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Algirdas Markevičius.

Algirdas Markevičius/ Nuotrauka BNS/ Irmantas Gelūnas

„Šiandien buvome atvykę į bendrovę ir bendrovė kategoriškai atsisakė priimti darbuotojų prašymus“, – pabrėžė jis.

Advokatų profesinės bendrijos „Triniti Jurex“ advokatas Nerijus Kasiliauskas informavo, kad sutarčių stabdymas yra Darbo kodekse numatyta galimybė neiti į darbą tris mėnesius – per juos darbuotojas negali būti atleistas, taip pat jam privalo būti mokamas valstybės nustatytas minimalus darbo užmokestis.

„Teisinė galimybė gražinti darbuotoją į darbą – išspręsti prašymo turinį. Tada darbuotojas privalo grįžti į darbą“, – teigė N. Kasiliauskas, patikinęs, kad tai yra vienintelis būdas norint išvengti sutarčių stabdymo.

Profesinė sąjunga nurodo, kad tarp pateikusiųjų prašymus – apie 600 vairuotojų. Iš viso įmonėje dirba apie 1890 žmonių.

A. Markevičiaus teigimu, bendrovės vadovybė, nepriėmusi prašymų, pažymėjo, jog darbuotojo valios vykdymas yra „tiesiogiai susijęs su jam kylančiomis teisėmis ir pareigomis“, todėl darbdaviui esą būtina įsitikinti, jog prašymas „pasirašytas ir pateiktas laisva darbuotojo valia“.

Įspės elektroniniu paštu

„Profesinė sąjunga šiuo metu bando bendrovei pateikti darbuotojų įspėjimus elektroniniu paštu, taip pat šiandien siųsime įspėjimus registruotu paštu“, – sakė darbuotojų atstovas.

Anot profesinės sąjungos vadovo, pagrindiniai priekaištai darbdaviui yra tai, kad jis neindeksavo darbo užmokesčio minėtoje kolektyvinėje sutartyje nustatyta tvarka, taip pat atsisako darbuotojų darbo sutartyse įrašyti valandinį darbo užmokestį ir darbuotojų gaunamus priedus.

Profesinės sąjungos ir VVT vadovybės ginčas tęsiasi jau daugiau nei metus. Šiemet profesinė sąjunga ketino rengti ir streiką, tačiau planai įstrigo ginčams persikėlus į teismus. Be to, streikų organizuoti teisinės galimybės nėra dėl valstybėje vis dar galiojančios nepaprastosios padėties. 

A. Markevičiaus teigimu, darbuotojai taip pat nepritaria bendrovės nuo balandžio 1-osios „vienašališkai“ įvestoms kompensacijoms už kilnojamojo pobūdžio darbą.

Profesinė sąjunga ir jai atstovaujantys teisininkai pabrėžia, kad šiuo būdu mokami priedai darbuotojams nelaikomi darbo užmokesčiu, nuo jų neskaičiuojami mokesčiai, tačiau tai kartu neigiamai veikia socialines išmokas, turi neigiamą poveikį būsimoms pensijoms.

Profsąjunga taip pat reikalauja išmokėti kitas darbuotojams priklausančias išmokas, prašo atsisakyti šešių darbo dienų nuostatos sutartyse, užtikrinti galimybes naudotis pietų pertrauka.

VVT Vadovybė kaltinama ir dėl asmens duomenų apsaugos nuostatų nesilaikymo, kadangi, anot profsąjungos, daro garso įrašus viešajame transporte.

A. Markevičius tikino, kad profesinė sąjunga kreipėsi tiek į sostinės politikus, tiek į parlamentarus dėl to, jog teismų teisėtais pripažinti streikai galėtų vykti net ir nepaprastosios padėties metu, o kilnojamojo pobūdžio darbo nuostatai nebūtų taikomi viešajam transportui.

Be kita ko, profsąjungos vadovas pažymi, kad nuo antradienio jos atstovai vėl įsikūrė palapinėje prie savivaldybės.

Vairuotojas: Kaune uždirba daugiau

Apie 15 metų VVT dirbantis vairuotojas Grigorijus Pliaskovskis sako, kad vairuotojų darbo užmokestis nuo pandemijos pradžios krito tiek dėl sumažėjusių grafikų, tiek dėl to, jog neliko priedų, viršvalandinio darbo. Vis dėlto į sutartis, anot jo, įtraukiama šešta darbo diena per savaitę, grafikai yra „suspausti“ taip, kad darbuotojams nuolat tenka viršyti greitį, o pertraukėlių maršruto gale nebelieka arba jos sutrumpėja iki vos 5 minučių, tad darbuotojai pervargsta.

„Vairuotojai situacija yra labai nepatenkinti. Netgi mano draugai, kurie atėjo, jauni vairuotojai, jie padirba keletą mėnesių, pusmetį, ir išeina, nes, pirmiausia, neatlaiko darbo krūvio, nepatenkinti tuo santykiu darbo užmokesčio ir krūvio, – teigė G. Pliaskovskis.

Jis pažymi, jog Kaune vairuotojai uždirba daugiau, nei Vilniuje, nors sostinės valdžia dar rinkimuose deklaravo siekį vilniečiams užtikrinti didžiausią atlyginimą.

„Kauno miesto vairuotojai uždirba vidutiniškai apie 48 eurus daugiau, nei Vilniaus miesto vairuotojai. Kur buvo žadėta Vilniaus atstovų, kad Vilnius bus geriausių atlyginimų miestas. To nematome“, – kalbėjo vairuotojas.

Anot G. Pliaskovskio, net ir 40 metų dirbantys vairuotojai sulaukė tik 5 proc. atlyginimo augimo, bet atmetus socialinių garantijų nesuteikiančias vadinamąsias kilnojamojo darbo kompensacijas, realus padidėjimas yra tik 3 procentai.

Pasak jo, ypač vyresnio amžiaus vairuotojai priešinasi ir VVT inicijuotam vadinamajam „bangos“ projektui, automatizuojant darbo planavimo procesą. G. Pliaskovskis tvirtina, kad taip dalis vairuotojų, pavyzdžiui, maršruto gale liks pietauti, kol jo autobusą perims kitas kolega, ir vėliau darbą turės tęsti su kita transporto priemone, o tai bus nepatogu.

VVT skelbė, kad tam šiemet prireiks dar 80 darbuotojų – G. Pliaskovskis tuo abejoja.

VVT Direktorius: tai – nesankcionuotas streikas

VVT Generalinis direktorius Darius Aleknavičius BNS atmetė profesinės sąjungos priekaištus dėl dialogo stokos ir tvirtina, kad būtent profesinė sąjunga nenori tartis bei tik siekia kito tikslo – surengti streiką ar kitus protestus.

Jis vis dėlto pripažino, kad jei darbo sutartis sustabdys bent dalis iš minėtų vairuotojų, dalį viešojo transporto maršrutų tektų stabdyti.

„Iš kitos pusės, reikėtų žiūrėti, kaip tai yra daroma. Šią akciją tikrai būtų galima pavadinti nesankcionuotu streiku, nors teismai dar iki galo nėra išaiškinę šių situacijų. Mano galva, taip kenkiama tiesiogiai tiek įmonei, tiek visam viešajam transportui mieste, tiems patiems keleiviams“, – kalbėjo direktorius.

„Bet dėsime visas pastangas, kad apsaugotumėme tiek įmone, tiek savo darbuotojus nuo klaidinimo, tiek keleivius nuo galimų pasekmių“, – pridūrė jis.

D. Aleknavičius tikino, kad kai kurie darbuotojai jau pranešė atsiimantis profesinei sąjungai duotus parašus po prašymais, tad administracija lauks pareiškimų iš jų pačių rankų, kartu išaiškinant ir jų atsakomybę, kitas sprendimų pasekmes.

„Mes manome, kad darbuotojams nebuvo suteikta pilna informacija, jie galimai buvo klaidinami, dėl ko tai daroma, kokios galimos pasekmės. Kai kurie darbuotojai net nesuprato, kad pasirašo ant prašymo stabdyti laikinai stabdyti darbo sutartį, ir kad negalės eiti į darbą ir negaus atlyginimo. Prašymai – rimtas žingsnis ir manome, kad darbuotojas turi asmeniškai savo valią pareikšti“, – teigė direktorius.

Anot jo, prašymai stabdyti sutartis bus priimami tiek tiesiogiai, tiek registruotu ar elektroniniu paštu, tačiau kreiptis turi ne profesinė sąjunga, o pats darbuotojas.

Užmokestis padidėjo 10 proc.

D. Aleknavičius pripažino, kad Darbo kodeksas suteikia galimybę stabdyti sutartis „ypatingais atvejais“, o viena pagrindinių priežasčių galėtų būti kelis mėnesius iš eilės nemokamas atlyginimas arba „kiti galimi atvejai“, susiję su darbo sąlygomis. 

Tuo metu VVT, anot jo, atlyginimas mokamas laiku, sąlygos gerinamos, taip pat didėja ir atlyginimai – jie, pasak direktoriaus, nuo pernai rugsėjo didinti dukart ir nuo balandžio iš viso vidutiniškai kyla 10 proc., o kai kuriems darbuotojams padidėjimas siekia ir 15-20 procentų.

Direktorius tvirtino, kad nuo pernai rudens nebeišskaičiuojamos ir žalos už vairuotojų padarytus eismo įvykius, pagal vairuotojų pastabas pakoreguoti grafikai ilginant pietų pertraukos, pagerintos higieninės sąlygos.    

„Todėl nematome jokių aplinkybių, dėl ko gali būti naudojamas šitas straipsnis, manome, kad toks veiksmas būtų neteisėtas, o tokiu atveju darbuotojui atlyginimas nėra mokamas“, – kalbėjo D. Aleknavičius.

Jis patikino, kad profesinės sąjungos atstovai pernai dukart pasitraukė iš derybų, o jų tikslai buvo „piketai ir galimas streikas“. 

„Įmonė demonstruoja pilną pasirengimą deryboms, norą susitarti, bet antra šalis irgi turi norėti tą susitarimą pasiekti, o ne kelti ultimatyvius reikalavimus, kuriuos arba priimate, arba einame streikuoti“, – pabrėžė D. Aleknavičius.

Profesinės sąjungos vadovas A. Markevičius be kita ko piktinasi ir dėl bendravimo kultūros, sako, jog darbuotojai yra spaudžiami atsiimti pareiškimus, be to, kai kurie įmonės administracijos atstovai vairuotojus vadina „vairais“.

„Bet mes gi nevadiname direktoriaus „klaviatūra“ arba valytojos – „šluota“, arba komunikacijos specialistų – „mikrofonu“ (…). Čia nėra klaidos, čia yra, turbūt, ta naujoji autokratinio valdymo, paremto egocentriškumu, įsakmiu stiliumi, forma, kas yra būdinga Lietuvos krovininiam sektoriui“, – aiškino A. Markevičius.  

*Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB «BNS» sutikimo draudžiama

Добавить комментарий

Ваш адрес email не будет опубликован.