Prekybos mokestis didins kainas, atsilieps ekonomikai

Фото BFL/ Вигинтаса Скарайтиса

Valdančiųjų siūlomas stambios prekybos mokestis neišvengiamai brangins prekes, ir neigiamai atsilieps šalies ekonomikai, rodo naujausias tyrimas. 

„Apklausa parodė, nieko čia nenustebinsime, kad 84 proc. mokesčio bus perkelta į galutines kainas, tai reiškia, kad jog už jį susimokėsime mes, vartotojai (…) Poveikis kainoms bus gan reikšmingas, tai vienas iš pagrindinių mūsų tyrimo rezultatų. Taip pat bus neigiamas poveikis visai ekonomikai“, – spaudos konferencijoje ketvirtadienį sakė analitinės ir konsultacinės įmonės ESTEP analitikas Titas Budreika.

„Čia trumpuoju laikotarpiu. Ilguoju laikotarpiu, visi ekonomistai sutinka, kad netgi šimtu proc. mokestis bus perkeltas galutiniams vartotojams ir tai, akivaizdu, turės tam tikrą poveikį kainoms“, – pridūrė jis.  

Anot jo, buvo apklausta 10 kompetentingų makroekonomikos bei viešųjų finansų ekspertų iš komercinių bankų, Lietuvos banko, Finansų ministerijos, taip pat mokslininkų. 

ESTEP tyrimas atliktas taikant makroekonometrinio modeliavimo metodą, analizei naudoti Statistikos departamento duomenys.

Tyrimo autorių teigimu, jeigu mokestis bus priimtas, infliacija padidės 0,3 procentinio punkto, arba „13 proc. kainos augs daugiau“. 

„Jeigu šis įstatymas bus priimtas, tai realus BVP augimas sumažės. Per trejų metų laikotarpį bendras realus BVP sumažės 140 mln. eurų. (…) Valstybė taps dėl šio mokesčio taikymo skurdesnė“, – sakė T. Budreika. 

ESTEP pažymi, kad mokestis pirmiausia atsilieps pirmojo būtinumo prekėms, todėl didžiausią neigiamą poveikį pajus skurdžiausia visuomenės dalis – jos išlaidos maistui sudaro didžiausią išlaidų dalį. 

„Šeima, kuri išleidžia maistui ir gėrimams apie 400 eurų per mėnesį, papildomai per metus išleistų apie 27-28 eurus ir kitoms prekėms dar 12 eurų. Ta suma gal nėra didelė – apie 40 eurų per metus – bet, jeigu žiūrint, valstybės mastu, tai apie 50 mln. eurų išleistų lėšų realiai nusiperkant tą patį produktą“, – teigė T. Budreika. 

Pasak jo, mokestis taip pat gali paskatinti žmones dar daugiau pirkti kaimyninėse šalyse. 

Ekonomistas Vaidas Navickas mano, kad bus suduotas smūgis Lietuvos investicinei aplinkai. 

„Spręskime tas problemas, kurias iš tikrųjų turime. Jeigu mes manome, kad yra rinkos koncentracijos problema, tai tada mes norime pritraukti daugiau prekybos tinklų, o ne juos atbaidyti. Ir kai mes pradedame kalbėti apie tokius mokesčius, kur tiktai jau Rytų Europos šalys taiko, tai tada užsienio investuotojams mes pradedame atrodyti keisti“, – sakė V. Navickas. 

T. Budreika pažymėjo, kad stambios prekybos mokestį mokėtų apie 90 įmonių, o ne 30, kai teigė iniciatoriai, o bendra jo pajamų suma siektų apie 81 mln. eurų per metus. 

„Kreipėmės į Statistikos departamentą ir paprašėme pateikti skaičių įmonių, kurių metinė apyvarta viršija tuos 24 mln. eurų per metus (mokesčio bazė – BNS). Tai 2018 metais – čia naujausi duomenys – buvo 92 tokios įmonės. Mokesčių rengėjai kalbėjo apie, berods, 30. Tai parodo, kad jie nesuprato, kam rašo šį mokesti“, – sakė T. Budreika. 

Tyrimas atliktas Lietuvos prekybos įmonių asociacijos iniciatyva, bet, pasak T. Budreikos, analizės išvadoms tai įtakos neturi. V. Navickas kalbėjo kaip nepriklausomas, su ESTEP nesusijęs ekonomistas. 

Mokesčio poveikis ekonomikai prognozuotas trijų metų laikotarpiui nuo kitų metų sausio 1 dienos. 

Valdantieji „valstiečiai“ siūlo apmokestinti stambiųjų prekybos tinklų apyvartą. Pasak iniciatorių, mokestį mokėtų daugiau kaip 2 mln. eurų mėnesio apyvartą (be PVM) pasiekę mažmenininkai.

„Valstiečiai“ siūlo šį mokestį įvesti nuo 2020 metų, bet kol kas neaišku, ar tai bus nuo  sausio, ar nuo liepos. Iniciatoriai skaičiuoja, jog valstybės biudžetas papildomai gautų apie 32 mln. eurų per metus. 

Добавить комментарий

Ваш адрес email не будет опубликован.