Prezidento kanceliarija atsakė Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) pirmininkui konservatoriui Žygimantui Pavilioniui dėl užklausų prezidento Gitano Nausėdos vyriausiajai patarėjai Astai Skaisgirytei ir paragino jį grįžti prie konstruktyvaus darbo.
Prezidentūros kanceliarija savo rašte Ž. Pavilioniui, kuris persiųstas ir Etikos ir procedūrų komisijai (EPK), nurodo, kad Seimo komiteto vadovas negali reikalauti atsakymų iš politinio pasitikėjimo pagrindu prezidento patarėja dirbančios A. Skaisgirytės, ir kelia klausimą, ar toks komiteto vadovo elgesys atitinka konstitucinę Seimo nario priesaiką.
„Siekiant bendrų tikslų valstybei, raginame nedelsiant grįžti prie konstruktyvaus, abipuse pagarba ir pasitikėjimu grįsto bendradarbiavimo“, – sakoma Prezidentūros rašte EPK, kurį pasirašė Prezidentūros kanclerė Agila Barzdienė.
Ž. Pavilionis raštu į A. Skaisgirytę kreipėsi po Prezidentūros ir Užsienio reikalų ministerijos viešų aiškinimųsi, ar apie tuometinės Vokietijos kanclerės Angelos Merkel skambuti Baltarusijos autoritariniam vadovui Aliaksandrui Lukašenkai žinojusi Prezidentūra apie tai informavo Užsienio reikalų ministeriją.
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis tuomet žurnalistams sakė apie šiuos skambučius sužinojęs ne iš Prezidentūros, o iš užsienio partnerių, ir situaciją pavadino apmaudžia. Prezidento patarėja A. Skaisgirytė interviu Žinių radijui teigė, kad informacija Prezidentūra dalinasi tiek, kiek reikia.
„Nežinau, ar reikėtų sureikšminti šituos dalijimusis. Žinoma, kad visi dalinasi informacija tiek, kiek reikia, ir prieš, ir po. Svarbiausia turbūt yra tai, kad žinutės, kurias norėjome perteikti, buvo perteiktos“, – sakė A. Skaisgirytė.
Ž. Pavilionis tuomet paskelbė, kad dėl jos viešų pasisakymų kvies A. Skaisgirytę pasiaiškinti į komiteto posėdį, o vėliau nusiuntė jai klausimus raštu.
Ž. Pavilionis teigia atsakymų nematantis
Seimo komiteto vadovas pažymi, kad Prezidentūros atsiųstame rašte atsakymų jis nematantis, tačiau vis dar tikisi juos gauti, jei prezidento vyriausioji patarėja ateitų į komiteto posėdį.
Seimo URK vadovas komentuodamas situaciją BNS taip pat teigė nenorėjęs, kad ji būtų aptarinėjama viešai, o gauti atsakymai, anot jo, galėjo „pašalinti kai kuriuos nesusipratimus“.
„Aš kreipiausi kaip buvęs kolega į buvusią kolegę, kurią puikiai pažįstu kaip profesionalę, ir ten buvo suformuluoti tam tikri profesionalūs klausimai, į kuriuos atsakius gal ir nekiltų daugiau jokių klausimų, bet tikrai nenorėjau apie tuos dalykus diskutuoti viešai, nes kai kuriuos nesusipratimus galėjo pašalinti atsakyti klausimai, kurie galėjo kelti susijaudinimą, kad ir dėl tų A. Merkel skambučių“, – BNS sakė Ž. Pavilionis.
Jis teigia siekiantis vienybės užsienio politikoje, nes tai yra „sėkmės raktas į kokias tik nori krizes“, ir savo kreipimusi į patarėją norėjęs „profesionaliu lygiu išsiaiškint, kas įvyko“.
„Palikime tai istorijai, aš tikiuosi, kad mes gerbiam vienas kitą ir ponia Asta suras laiko tuos klausimus atsakyt, apsilankyt mūsų komitete, tikrai nebūtinai visus tuos klausimus kelsim, nes norėtųsi, kad mes visgi dirbtumėm vieningiau“, – kalbėjo komiteto vadovas.
Prezidentūra: nenurodant motyvų įsakmiai nustatytas terminas
Prezidentūra savo rašte nurodo kanceliarijoje URK vadovo Ž. Pavilionio klausimus, adresuotus A. Skaisgirytei, gavusi lapkričio 26 ir 29 dienomis.
„Raštuose prašoma, kad vyriausioji patarėja Seimo URK pirmininkui teiktų paaiškinimus dėl vyriausiosios patarėjos funkcijų, aiškintųsi dėl bendravimo su Užsienio reikalų ministerija (URM) ir Vyriausybe praktikos, aiškintųsi dėl viešų komentarų, pateiktų jos žinučių, siųstų URM, kopijas, pasiaiškintų apie konkrečių darbinių klausimų derinimą su prezidentu ir atskleistų bendravimo su prezidentu turinį“, – sakoma Prezidentūros rašte.
„Pažymėtina, kad raštuose, nenurodant teisinio pagrindo bei motyvų, įsakmiai nustatomas terminas, per kurį vyriausioji patarėja turi atsakyti į virš 50 iškeltų klausimų bei įvykdytų pateiktas užduotis, priešingu atveju grasinama kelti klausimą svarstyti Seimo URK bei inicijuoti specialios Seimo tyrimo komisijos sudarymą“, – teigia Prezidentūra.
Kanclerės pasirašytame rašte pažymima, kad „prezidento vyriausioji patarėja yra valstybės vadovo politinio pasitikėjimo valstybės tarnautoja, jokie kiti asmenys, be teisėto pagrindo, neturi teisės šiai valstybės tarnautojai duoti privalomų vykdyti nurodymų“.
Prezidentūra laikosi pozicijos, kad Ž. Pavilionio „oficialūs bei neoficialūs prašymai bei vieši pasisakymai, pasireiškiantys išgalvotos neigiamos informacijos skleidimu ir kišimusi į nepavaldaus valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą, neturi teisėto pagrindo bei nėra motyvuoti, neatitinka Seimo statute apibrėžtų Seimo nario ir atstovaujamo komiteto pirmininko įgaliojimų“.
„Yra pagrindo manyti, kad tokiais veiksmais, pasinaudojant tarnybine padėtimi, siekiama daryti psichologinį spaudimą vyriausiajai patarėjai bei mesti šešėlį jos reputacijai bei lojalumui valstybei. Tokia sisteminga neturinti teisėto pagrindo ir faktinio pagrindimo prieš konkretų, atsakingas pareigas einantį valstybės tarnautoją nukreipta veikla ne tik nedera su valstybės politikų elgesio nuostatomis, bet ir kelia itin rimtą susirūpinimą dėl jos atitikties konstitucinei Seimo nario priesaikai“, – sakoma Prezidentūros rašte.
