Seimui siūloma įpareigoti operatorius per karantiną teikti duomenis apie asmenų buvimo vietą

Фото BFL/Вигинтаса Скарайтиса

Seimui siūloma įpareigoti mobiliojo ryšio operatorius per karantiną valdžios institucijoms teikti duomenis apie asmenų buvimo vietą.

Susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius tvirtina, kad pataisos teikiamos siekiant užtikrinti visuomenės saugumą daliai asmenų dėl koronaviruso epidemijos paskelbto karantino metu nesilaikant izoliacijos taisyklių.

Kai kurie opozicijos atstovai mano, kad pataisomis būtų įteisintas masinis žmonių sekimas ir taip grubiai pažeistos žmogaus teisės.

Pataisos teikiamos ypatingos skubos tvarka, Seimo antradienio vakariniame posėdyje suplanuotas jų priėmimas.

Pagal pataisas, karo, nepaprastosios padėties, valstybės lygio ekstremaliosios situacijos ar karantino metu viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai turėtų neatlygintinai teikti duomenis valdžios institucijoms duomenis apie asmenų, kurių judėjimas yra apribotas, buvimo vietą ar jų judėjimą.

Tokie duomenys turėtų būti teikiami „nedelsiant, kai tik raštu arba elektroninėmis priemonėmis gaunama motyvuota užklausa“. Vietos nustatymo ar srauto duomenų teikimas turėtų būti nutraukiamas, o surinkti duomenys sunaikinti, kai karantinas ar ekstremalioji, nepaprastoji, karo padėtis atšaukiama.

„Įstatymo projektą paskatino spartus COVID-19 plitimas ir su tuo susijusios grėsmės. Juo siekiama užtikrinti visuomenės saugumą ypatingų situacijų metu, kai norint efektyviai suvaldyti kylančias grėsmes yra būtina stebėti faktinę asmenų, kurių judėjimas apribotas, buvimo vietą ir taip užtikrinti karantino režimo metu nustatytų izoliacijos taisyklių laikymąsi“, – teigė J. Narkevičius.

Kaip teigė Elektroninių ryšių įstatymo pataisą pristatęs ministras, ja būtų sudarytos teisinės prielaidos „ypatingais atvejais institucijoms gauti iš elektroninių ryšių operatorių duomenis asmenų, kurių judėjimas apribotas, buvimo vietą arba jų judėjimą“.

Mišrios Seimo narių grupės atstovas Andrius Mazuronis teigė, kad ministerijos siūlomos pataisos yra „ne kas kita, kaip visuotinis sekimas be jokių sankcijų, be jokių nusižengimų, totalus žmogaus teisių į privatų gyvenimą pažeidimas“.

J. Narkevičius tvirtino, kad duomenys „neaprėpia visų gyventojų, o tik tuos asmenis, kuriems būtina izoliacija“. Ministras taip pat teigė, jog sparčiai plintanti infekcija rodo, jog žmonių sąmoningumu kliautis nepakanka.

„Pagal jūsų logiką, viskas turėtų remtis sąmoningumu. Jei žmogus sąmoningas, jis būna saviizoliacijoj, jis nekelia grėsmės savo artimiesiems nei kitiems asmenims, tada mes turėtume ne tokį skaičių užsikrėtusių, o mažesnį. Tačiau ekstremalioji situacija ir yra ekstremalioji tam, kad (valdžios institucijos – BNS) turėtų įgaliojimus užtikrinti kitų asmenų saugumą“, – teigė J. Narkevičius.

Liberalas Eugenijus Gentvilas teigė, kad pataisos nekeltų abejonių, jei tos būtų taikomos tik karo ar nepaprastosios padėties, bet ne ekstremalios ar karantino situacijos atveju. 

„Ar toks reguliavimas neatrodo perteklinis, nes jis lieka galioti ateičiai, ir ekstremali situacija gali būti ne tik, kaip dabar, bet ir, pavyzdžiui, Alytaus gaisro atveju, bet valdžios žmonės įgauna įgaliojimus net tokiu kaip Alytaus padangų gaisro atveju vykdyti totalinį sekimą“, – sakė E. Gentvilas.

Добавить комментарий

Ваш адрес email не будет опубликован.