Teisingumo ministerija kreipsis į KT dėl nelietuviškų vardų rašybos dokumentuose

Фото BFL/Андрюса Уфартаса

Teisingumo ministerija kreipsis į Konstitucinį Teismą prašydama išaiškinimo dėl nelietuviškų vardų rašybos asmens dokumentuose bei svarsto keisti tai reglamentuojančius teisės aktus, sako ministras Elvinas Jankevičius.

Šiuo metu Civilinės metrikacijos, migracijos įstaigos atsisako dokumentuose oficialiai registruoti tokius vardus, kaip Anna, Leyla, Ellana, Estella, o jų siekiantieji kaskart turi kreiptis į teismus – teismai savo ruožtu formuoja praktiką, palankią norintiems tokios vardų rašybos.

„Taip, mes kreipsimės į Konstitucinį Teismą dėl išaiškinimo, dėl lygiateisiškumo. Mes manome, kad yra susidariusi tokia dviprasmė situacija, ir tai nėra gerai, kai mes verčiame eiti į teismus mūsų žmones ir tik tuomet teismo pagalba jie gauna tai, ko nori. Kreipsimės dėl vardų rašymo lotyniškais rašmenimis“, – žurnalistams sakė E. Jankevičius.

Penktadienį ministerijoje šia tema buvo surengta diskusija – joje dalyvavę kalbininkai ir už lietuvišką asmenvardžių rašybą pasisakantys visuomenininkai pabrėžia konstitucinį valstybinės lietuvių kalbos statusą, o galimą vardų rašymo liberalizavimą vertina kaip pavojų kalbai.

Tuo metu civilinės metrikacijos specialistai, žmogaus teisių gynėjai akcentuoja, kad dabartiniai teisės aktai varžo Konstitucijoje numatytas asmenų laisves tautybės ir kalbos pagrindu, taip pat teisę laisvai judėti. Jie ragina numatyti konkrečias išimtis, kada būtų galima įrašyti vardus asmens dokumentuose ne pagal lietuvių kalbos taisykles.

E. Jankevičius pabrėžia, kad „kiekvienos pusės argumentai yra labai svarbūs“.

„Mes tikrai mylime lietuvių kalbą, bet pasaulis yra globalus, mūsų tautiečiai, piliečiai važiuoja gyventi kitur, paskui grįžta. Mes matome, kad šiandien įstatymas nėra visiškai tobulas ir yra keistinas“, – sakė jis.

Ministras diskusijoje akcentavo, kad per trejus metus buvo daugiau nei 10 teismų sprendimų, civilinės metrikacijos įstaigos buvo įpareigotos registruoti vardus ne pagal lietuvių kalbos taisykles ir „Visi prašymai teismuose buvo patenkinti“. Vilniaus Civilinės metrikacijos skyriaus atstovų teigimu, vien šiemet sostinėje tokių bylų buvo penkios, visos jos baigėsi besikreipusiųjų naudai.

Registruoja vardus neatlaikę tėvų spaudimo

Dabartinės situacijos kritikai pabrėžia, kad visais atvejais, išskyrus tuos, kai vaikai gimsta tik lietuvių tautybės šeimose, teismų praktika yra leisti rašyti vardą taip, kaip nori tėvai, t.y. originalo kalba ir dabartinę tvarką laiko diskriminacija.

„Mes, kaip praktikai, jaučiamės kaip vinis pas kalvį: priekalas yra įstatymas, o plaktukas yra klientai. Ir tą vinį, t.y. mus tie žmonės taip ploja“, – kalbėjo Klaipėdos Civilinės metrikacijos skyriaus patarėja Zita Dapšienė.

„Bet kartais tikrai pasižiūrime į (gyventojų – BNS) registrą ir leidžiame sau nebegalėdami atlaikyti tėvų spaudimo priimti tokį sprendimą – radome, teks ir šį kartą įrašyti. Norėtųsi, kad tas įstatymas būtų liberalesnis“, – sakė ji.

Anot Z. Dapšienės, teismai yra leidę įrašyti dokumentuose vardus Ellana, Estella, Anna – to prašė ne lietuvių tautybės asmenys.

„Mes nesame prieš lietuvių kalbą, bet matome, kad vienoje gatvėje esančių vaikų vardai skiriasi“, – teigė jos kolegė Edvarda Česiėnė, vadovaujanti Vilniaus rajono Civilinės metrikacijos skyriui.

Vilniaus civilinės metrikacijos skyriaus vedėja Jolanta Kuzmienė sako, jog šiemet sulaukta penkių teismo įpareigojimų registruoti nelietuviškus vardus, tarp jų – Maria, Emilia, Anna. Ji priminė ir plačiau nuskambėjusią bylą, kuomet krepšininko Darjušo Lavrinovičiaus šeima teisme išsireikalavo dukrą pavadinti žydiškos ir arabiškos kilmės vardu Leyla, nors tam ir priešinosi kalbininkai. 

Anot jos, biuras priverstas vadovautis įstatymais, todėl naujai gali registruoti tik tokius nelietuviškus vardus, dėl kurių jau pasisakė teismas.

„Jei tėvai pageidautų tokio paties vardo ar panašaus, jis būtų registruotas. Įstatymus keisti reikėtų todėl, kad tėvai nori vaikui suteikti tokį vardą, kokio tėvai pageidauja patys, koks jiems vardas patinka. Turi būti atsižvelgta į žmogaus teisę į privatų gyvenimą, o vardo parinkimas yra to dalis“, – teigė J. Kuzmienė.

Kalbininkai varduose įžvelgia rašybos klaidas

Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) atstovai be kita ko ragina nesiremti Gyventojų registru, sakydami, kad jame yra „pilna klaidų“, nes čia buvo įtraukiami užsienyje Lietuvos piliečiams įrašyti vardai, jų nepakeitus pagal lietuvių kalbos taisykles, ir toliau ragina kliautis jų nuomone.

„Tikriausiai atsitiktinai patekusi į Gyventojų registrą klaida niekada nebus pripažinta kalbos norma ir mes visada pakonsultuosime metrikatorius, kai reikės pasakyti, kaip lietuviškai užrašyti kokį pasirinktą vardą – kad ir naują, sugalvotą, iš kitos šalies atsivežtą“, – sakė VLKK vyriausioji specialistė Aistė Pangonytė.

Kaip ir nelietuviškų vardų šalininkai, ji pripažįsta, kad ministerija turėtų aiškiau apibrėžti išimtis, kada civilinės metrikacijos įrašai gali būti daromi ne lietuvių kalba, bei ragina rekomendacijas parengti. Anot jos, dabar numatyta išimtis – jei toks vardas ar pavardė yra registruotas kitos valstybės išduotame dokumente. Tautinių mažumų atstovams dar leidžiama pasirinkti nelietuvišką pavardės galūnę (pavyzdžiui, –ovna“), bet rašyba vis tiek turi būti lietuviška.

„Sakėte, Leyla. Tarp kitko, kai kurie mokiniai rašė: „gayla, kad katiną meylų išnešė“. Yra tvirtagalė priegaidė, bet tai yra klaida, nes nėra „ay“, „ey“ ilgo, ir tai suprantama. Tad tai painiotų ir rašybą, ir tartį ir tai yra kenkimas valstybinei kalbai“, – dėstė Lietuvių kalbos instituto vyriausiasis mokslo darbuotojas Kazimieras Garšva.

Asociacijos „Talka kalbai ir tautai“ pirmininko pavaduotojas Mindaugas Karalius pabrėžia, kad diskusija vyksta ne dėl asmenų tapatybės, bet dėl rašybos, nors teismuose vardų ir pavardžių rašybos bylose dalyvaujanti advokato padėjėja Evelina Dobravolska sako, kad jos klientai skirtingą rašybą traktuoja kaip kitą vardą.

Piktinasi dėl „dvigubos tapatybės“

Anot E. Dobravolskos, yra situacijų, kai dvigubą pilietybę turintis asmuo skirtinguose pasuose turi skirtingai parašytą tą patį vardą, o tokia „dviguba tapatybė“ gali kelti rimtų teisinių rūpesčių, pavyzdžiui, naudojantis vieninga ES sveikatos kortele ar jei būtų vykdoma asmens paieška –  tuomet tai būtų „du skirtingi asmenys“.

„Aš asmeniškai manau, kad nėra blogai, kai valstybė numato tam tikras išimtis. Aš, atstovaudama tam tikroms byloms, nematau priežasčių, kodėl Lietuva negalėtų apsibrėžti tam tikros grupės, kurioms yra išimtys ir kurioms nėra išimčių“, – tvirtino ji.

E. Dobravolska taip pat tvirtino, jog palaikytų ir sprendimą numatyti galimybę lesti nelietuvišką vardų rašybą, net jei, pavyzdžiui, savo vaikui to pageidautų lietuvių kilmės šeima.

Savo ruožtu M. Karalius tvirtina, kad jei būtų numatytos tik lotyniškos abėcėlės pagrindu paremtos išimtys, tai diskriminuotų, pavyzdžiui, rusus, graikus, kartvelus, žydus ar kitų tautybių šaknų turinčius Lietuvos piliečius.

„Jei leidžiame rašyti lenkiškai, vokiškai, tai kodėl gruzinui, Lietuvos piliečiui, neleisti rašyti gruziniškai? Gal jo teisės irgi yra pažeidžiamos, tik jis nesikreipia į teismą? Prie ko čia lotyniško pagrindo raidės? Jų teisės – tokios pačios“, – svarstė jis.

Lietuviškos rašybos dokumentuose šalininkai taip pat pabrėžia, kad visi priimti sprendimai dėl vardų priimti pirmos instancijos teismuose, bet nė vienas sprendimas nebuvo apskųstas.

Добавить комментарий

Ваш адрес email не будет опубликован.