URM: Minsko kaltinimai Lietuvai – bandymai pateisinti savo totalitarizmo dvasios veiksmus

Фото mfa.gov.by

Minskui pareiškus apie neva turimus duomenis dėl Lietuvoje veikusio SS bataliono nusikaltimų vykdant „baltarusių genocidą“, Lietuvos Užsienio reikalų ministerija teigia, jog tai yra „apgailėtini bandymai“ iškraipyti istoriją siekiant pateisinti savo pačių totalitarizmo dvasia paremtus sprendimus.

„Pastaruoju metu Baltarusijos režimo atstovų pareiškimai jau nebestebina. Apgailėtinais bandymais iškraipyti ir politizuoti skaudžius istorijos klausimus, kaip ir pareiškimais apie bandymus organizuoti perversmus ir pan., norima nukreipti dėmesį nuo žmogaus teisių pažeidimų šių dienų Baltarusijoje, atsakomybės už sąmoningą dvišalių Lietuvos-Baltarusijos santykių bloginimą, pateisinti savo totalitarizmo dvasios sprendimus vidaus politikoje“,  – komentare BNS nurodė ministerija.

Baltarusijos generalinis prokuroras Andrejus Švedas interviu šalies valstybinei televizijai pareiškė, kad pavyko nustatyti duomenis apie vis dar gyvus „nacių nusikaltėlius“, vykdžiusius nusikaltimus Lietuvoje ir Lenkijoje.

„Šiandien turime duomenų apie šimtus anksčiau nežinotų ar mažai ištyrinėtų gyventojų masinio naikinimo vietų. Be to, turime informacijos apie dar gyvus nacių nusikaltėlius, kurie buvo sąrašuose ir dalyvavo baudžiamųjų batalionų veikloje. Pirmiausia – lietuvių SS batalionuose ir (lenkų organizacijoje – BNS) „Armija Krajova“, – kalbėjo A. Švedas.

Anot jo, šiuo metu renkama medžiaga ir valstybėms „bus išsiųstas nurodymas suteikti teisinę pagalbą“ prašant imtis šių asmenų atžvilgiu procesinių veiksmų „baudžiamojoje byloje dėl genocido“. A. Švedas taip pat pareiškė, kad prokuratūra tribunolui pateiks „pakankamai įrodymų, kad nustatyta tvarka būtų pradėta Baltarusijos žmonių genocido Didžiojo Tėvynės karo metu oficialaus pripažinimo procedūra“. Didžiuoju Tėvynės karu Sovietų Sąjunga vadino dalį Antrojo pasaulinio karo – nuo nacių intervencijos pradžios 1941 metų birželio 22 dieną.

Baltarusijoje daugiau nei pusmetį tęsėsi masiniai protestai po praėjusių metų rugpjūtį įvykusių prezidento rinkimų, kurių nugalėtoju buvo paskelbtas nuo 1994 metų šaliai vadovaujantis prezidentas Aliaksandras Lukašenka. Opozicija ir Vakarų demokratijos tuos rinkimus laiko suklastotais. Protestuotojai reikalavo A. Lukašenkos atsistatydinimo, politinių kalinių paleidimo ir pakartotinio balsavimo.

Nemaža dalis opozicijos atstovų, tarp jų ir prezidento rinkimuose dalyvavusi opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja, pasitraukė į Lietuvą.

Šiuo metu masiniai protestai yra daugiausia išsisėmę, juos brutaliai numalšinus saugumo pajėgoms.

Добавить комментарий

Ваш адрес email не будет опубликован.