„Veoliai“ ir „Icor“ – naujas 240 mln. eurų ieškinys

Photo by Ph. Grillot on Foter.com / CC BY-SA

Energetikos ministerija Lietuvos teismui pateikė daugiau nei 240 mln. eurų vertės ieškinį Prancūzijos energetikos grupei „Veolia“, fizinių asmenų valdomam koncernui „Icor“ bei su šiomis įmonėmis susijusiems asmenims dėl Lietuvai padarytos žalos atlyginimo.

Tai BNS patvirtino Vilniaus apygardos teismas. Ieškinys pateiktas ketvirtadienį. 

Energetikos ministerija pranešė, kad ieškinys pateiktas „Veolia“ grupės įmonėms „Veolia Environnement“, „Veolia Energie International“, „Vilniaus Energija“ ir „Litesko“, taip pat koncernui „Icor“ ir su šiomis įmonėmis susijusiems asmenims.  

„Tokia byla Lietuvoje yra beprecedentė ir tai vienas pirmųjų atvejų, kai valstybė civiline tvarka siekia kompensacijos iš užsienio investuotojo ir su juo susijusių asmenų už visai Lietuvos ekonomikai padarytą žalą. Korupciniai veiksmai, prekyba poveikiu, nesąžiningi ir konkurenciją ribojantys susitarimai daro didelę ekonominę ir reputacinę žalą valstybei, todėl siekiama, kad galimai šiais veiksmais padaryta žala būtų atlyginta“, – rašoma ministerijos pranešime

Ieškiniu į nacionalinius teismus perkeliami reikalavimai, kuriuos Lietuva 2017 metais buvo pareiškusi „Veolia“ Vašingtono arbitražui pateiktame priešieškinyje. Bylos nagrinėjimo metu gavus ir įvertinus papildomus dokumentus, valstybei padarytos žalos suma išaugo nuo 130 mln. eurų iki 240 mln. eurų.

Ieškinys Vilniaus apygardos teismui teikiamas po to, kai gegužės mėnesį beveik visos ES valstybės narės, įskaitant Lietuvą ir Prancūziją, pasirašė tarptautinį susitarimą reikalaujantį, kad investuotojai ir valstybės narės atsiimtų savo reikalavimus arbitražuose, vykstančiuose pagal dvišales investicijų apsaugos sutartis.

Lietuva siekia įrodyti, kad „Veolia“ ir „Icor“ 1999-2003 metais neteisėtais būdais gavo šilumos ūkių nuomos sutartis dešimtyje Lietuvos savivaldybių ir neteisėtai pelnėsi iš šilumos vartotojų.

Lietuva teigia, kad „Veolia“ ir „Icor“ per savo atstovus atliko neteisėtus mokėjimus šalies pareigūnams, kad galėtų išsinuomoti šilumos ūkį ir nuomos sutartis įgijo korupciniais veiksmais. Lietuva teismui pateikė įrodymus, kad „Veolia“ nesąžiningai veikė su „Icor“, siekiant nepagrįstai pasipelnyti vartotojų sąskaita.

Tarp įrodymų yra milijoninės sutartys tarp „Veolia“ ir jos ilgalaikės partnerės Lietuvoje „Icor“, pagal kurias, Lietuvos vertinimu, nebuvo teikiama jokių teisėtų paslaugų.

„Lietuva teigia, kad įmonių „Veolia“ ir „Icor“ bei kitų atsakovų elgesys buvo nesąžiningas ir prilygo piktnaudžiavimui savo kaip viešųjų paslaugų teikėjo padėtimi“, – pabrėžia ministerija. 

Bylą prieš Lietuvos valstybę Vašingtono arbitraže 2016 metais inicijavusi „Veolia“ teigė, kad Lietuvos institucijų veiksmai pažeidė Prancūzijos ir Lietuvos dvišalės investicijų apsaugos sutartį. „Veolia“ iš pradžių iš Lietuvos siekė prisiteisti 118 mln. eurų, vėliau ši suma buvo sumažinta iki 79 mln. eurų.

„Veolia“ savo ieškinio Vašingtono arbitraže iki šiol neatsiėmė – planuota, kad procesas baigsis 2020 metų sausį, tačiau „Veolia“ prašymu bylos nagrinėjimas nukeltas į 2021 metų pavasarį.

Lietuvai ketinant kreiptis į nacionalinį teismą, Vyriausybė liepos viduryje patikslino  Energetikos ministerijos įgaliojimus atstovauti Lietuvai.  

Šių metų kovą pranešta, kad Vilniaus savivaldybė ir jos valdomi Vilniaus šilumos tinklai (VŠT) iš „Veolia“, 2002-2017 metais nuomojusio sostinės šilumos ūkį, Stokholmo arbitraže siekia prisiteisti iki 560 mln. eurų.

Savo ruožtu „Veolia“ teigia, kad jos investicijos nukentėjo dėl nesąžiningo Lietuvos politikų ir reguliavimo institucijų elgesio, ir Vašingtono arbitraže reikalauja žalos atlyginimo. 

Добавить комментарий

Ваш адрес email не будет опубликован.