Verslininkai prašo valdžios paskolų, subsidijų, fiksuoti elektros kainą

Фото pixabay.com

Stambus Lietuvos verslas prašo Vyriausybės subsidijų už elektrą ir dujas, suteikti apie milijardą eurų lengvatinių paskolų savo energijos šaltiniams įsirengti, maksimaliai padidinti vietos energijos gamybą, taip pat fiksuoti bent jau dalį elektros kainos. 

Tokius pasiūlymus verslininkai ketvirtadienį pristatė neeiliniame Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) posėdyje, kuriame aptarta galima valstybės parama Lietuvos pramonei ir verslui, patiriančiam itin didelių išlaidų dėl aukštų energijos kainų.

Pasak baldų gamybos, tekstilės ir nekilnojamojo turto grupės SBA prezidento Arūno Martinkevičiaus, jo vadovaujama grupė iš vidinių rezervų per mėnesį sutaupo apie 10 proc. energijos, tačiau vien elektra pabrango 10-13 kartų. Jo teigimu, valdžia turėtų mokėti verslui 100 eurų už megavatvalandę subsidijas. 

„Šiuo metu klausimas yra ne apie pelną, o apie išgyvenimą, nes aš neturiu Hario Poterio lazdelės, kuri dar labiau sumažintų elektros sąnaudas“, – komiteto posėdyje sakė A. Martinkevičius.

Jis sakė pasigendąs Vyriausybės lyderystės šiuo klausimu, nes kitaip įmonių laukia neišvengiami bankrotai, veiklos stabdymas, prastovos, darbuotojų atleidimai.

„Kaip vienintelę priemonę, kuri pagelbėtų pramonei, kad to neįvyktų, matau subsidijas – po 100 eurų už vieną megavatvalandę elektros ir dujų (…) Nėra kito kelio“, – sakė A. Martinkevičius.

Kitos – vienos didžiausių Baltijos šalyse medienos ir baldų gamybos grupių VMG savininkas Sigitas Paulauskas pabrėžė, kad, be subsidijų, valstybė privalo skubiai atlikti „Igničio“ galimybių gaminti daugiau vietinės energijos auditą.

„Energetikos ministro 2030 metais siūlomas šviesus apsirūpinimo sava energija rytojus man neįdomus. Protu suvokiamomis kainomis energijos verslui reikia čia ir dabar, o ne rytoj ar poryt“, – piktinosi VMG grupės savininkas.

Anot Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidento Vidmanto Janulevičiaus, šiuo metu iš 4 tūkst. šalies pramonės įmonių 60 proc. elektrą perka rinkos kainomis – vidutiniškai po 30 centų už kilovatvalandę.

„Energija sudaro nuo trijų iki 25 proc. gaminių savikainos, todėl kai ji per mėnesį pabrangsta 3,5 karto, tai jau nebėra smūgis žemiau juostos – tai nokautas, todėl valstybė turėtų imtis precedento neturinčių priemonių, pavyzdžiui, trejiems metams fiksuoti bent jau dalies elektros kainą“, – BFK posėdyje siūlė pramonininkų vadovas.    

Pasak V. Janulevičiaus, valstybė turėtų verslui pasiūlyti bent milijardo eurų lengvatinių paskolų, kad įmonės galėtų įsirengti  nuosavus energijos gamybos šaltinius.

„Saulės elektrinių savikaina yra 8-12 centų už kilovatvalandę, vėjo jėgainių – 6, jūrinio vėjo – 3 centai. Su tokio žalumo ir ekonomikos energijos gamyba mes nušautume jau nebe vieną riebų zuikį: pramonė turėtų nepriklausomus pigius energijos šaltinius, taip pat taptume itin konkurencingi Europos Sąjungoje dėl savo žalumo ir CO2 pėdsako“, – sakė pramoninkų konfederacijos vadovas. 

Žemės ūkio, maisto gamybos ir prekybos bendrovės „Linas Agro“ valdybos pirmininkas Darius Zubas pabrėžė, kad mokesčiais valstybę išlaikantis verslas energetinės krizės metu norėtų sulaukti iš jos solidarumo.

„Ši žiema verslui bus išgyvenimo klausimas. Tai, kad mūsų įmonės per ją patirs apie 10 mln. eurų nuostolių – katastrofa, bet ne verslo pabaiga. Norėtųsi, kad valstybė suprastų mūsų padėtį ir solidariai padengtų bent dalį verslo kaštų“, – sakė D. Zubas.  

Neeiliniame komiteto posėdyje taip pat dalyvavo Ekonomikos ir inovacijų bei Finansų ministerijų, Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijų bei Investuotojų forumo atstovai. 

Prezidento atstovas ketvirtadienį paragino Vyriausybę padėti verslui amortizuoti drastiškai išaugusias energijos išteklių kainas bei iki kitos savaitės pristatyti konkretų pagalbos planą.

*Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB «BNS» sutikimo draudžiama

Добавить комментарий

Ваш адрес email не будет опубликован.