Baltijos šalių ekonomikos „temperatūra“ krito labiausiai per dešimtmetį − „Swedbank“

Фото BFL/ Ирмантаса Гялунаса

Trijų Baltijos šalių ekonomikos „temperatūra“ krito labiausiai per dešimtmetį, rodo „Swedbank“ skaičiuojamas ekonomikos perkaitimo indeksas.   

Prastėjanti padėtis darbo rinkoje, vangus skolinimosi augimas ir labai išaugęs gyventojų taupymas vėsino šalių ekonomiką. Tačiau tuo pat metu valstybės turėjo pakankamai įrankių „temperatūrai“ palaikyti.

„Nenuostabu, kad tokio masto pandemijos sukeltas globalus šokas atvėsino Baltijos šalis. Tačiau subalansuotas pastarojo dešimtmečio augimas lėmė, kad Lietuva, kaip ir Latvija ir Estija, buvo gerai pasirengusi atlaikyti sukrėtimą ir, tikėtina, nepanirs į užsitęsusią ekonominę depresiją“, − pranešime sakė „Swedbank“ vyresnysis ekonomistas Vytenis Šimkus.

Pasak jo, ekonomikos temperatūros kritimą pirmiausiai atspindėjo prastėjanti darbo rinkos situacija – užsidarius verslams, visose trijose šalyse nedarbas kilo ir priartėjo prie ilgalaikio vidurkio. Be to, susilpnėjus darbo rinkai, augo kainos.

Anot V. Šimkaus, Latvijoje ir Lietuvoje šiemet gerokai sulėtėjo paskolų portfelio augimas. Labiausiai tai lėmė įmonės, atidėjusios ar atšaukusios planuotas investicijas, ypač į transporto priemones.

Pasak banko ekonomisto, dėl didelės baimės ir negalint išleisti pinigų žmonių noras taupyti šoktelėjo į viršų – grynasis taupymas pirmąjį praėjusių metų pusmetį Lietuvoje viršijo 13 proc. BVP, beveik pasivydamas 2009 metų piką. 

V. Šimkaus teigimu, ekonomikos perkaitimo indekso rezultatai labai koreliuoja su valstybės deficitu. Estija, kurios deficitas buvo mažiausias, atvėso labiausiai, o Lietuva, turėjusi didelį deficitą, atvirkščiai − palaikė aukštesnę temperatūrą.

Eksperto teigimu, visų trijų Baltijos šalių ekonomika yra gana geroje padėtyje greitai atšilti. Tačiau ūkio atsigavimas priklausys nuo gebėjimo susidoroti su virusu.

„Swedbank“ ekonomikos perkaitimo indeksą sudaro metinė infliacija (be maisto, energijos, alkoholio ir tabako), einamosios sąskaitos balanso ir BVP santykis, nedarbas, atlyginimų augimo ir produktyvumo atotrūkis, skirtumas tarp kredito ir nominalaus BVP augimo ir santykis tarp vidutinio atlyginimo ir būsto kainos Vilniuje.

Добавить комментарий

Ваш адрес email не будет опубликован.