Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako matantis riziką, kad po pokalbio su Vokietijos kanclere Angela Merkel Baltarusijos autoritarinis lyderis Aliaksandras Lukašenka ims save laikyti Vakarų pripažįstamu lyderiu.
Jis pareiškė nematantis reikalo kalbėtis su A. Lukašenka, nes jis ir atsakingas už migracijos krizės pasienyje su Lenkija, Lietuva ir Latvija sukėlimą.
„Lukašenka gali pradėti svarstyti, kad jis darosi pripažintas Vakarų lyderių – kaip vienas iš galimų problemos sprendėjų, nors yra sukėlėjas. Su juo kalbėtis, tiesą sakant, nematau apie ką“, – žurnalistams Seime antradienį sakė G. Landsbergis.
Lietuvos diplomatijos vadovas akcentavo, kad A. Lukašenkai reikia sukurti „spaudimo situaciją“.
„Jei pradėsime derėtis su juo, kas yra pats pavojingiausias dalykas, jis paleis 100 žmonių ir prašys naujų derybų, paleis 50, tada pasikvies dar 50. Jei pamenat, 2012 metais, kai vyko derybos dėl politinių kalinių paleidimo: jis vieną paleidžia, sankcijos sumažinamos, du pasiima – vėl įvedamos. Tokia švytuoklė“, – aiškino ministras.
G. Landsbergis teigė apie A. Merkel ir A. Lukašenkos pokalbį sužinojęs tik jam įvykus.
„Su manimi – nebuvo (derintas – BNS). Aš, tiesą sakant, pamačiau „Twitter“ žinutę“, – sakė G. Landsbergis.
Pasak jo, informacija apie Vokietijos kanclerės ir Baltarusijos autoritarinio lyderio pokalbį buvo „šiek tiek gal netikėta“.
„Keistai vakar vakare viskas atrodė, nes turėjome visą dieną posėdžio. Jo metu išvis nebuvo jokios kalbos apie skambučius. Buvo vieninga, palaikanti Lietuvą ir Lenkiją pozicija. (…) Besibaigiant posėdžiui, buvome supažindinti su nauja informacija“, – kalbėjo G. Landsbergis, grįžęs iš Europos Sąjungos (ES) Užsienio reikalų tarybos posėdžio Briuselyje.
Tuo metu Prezidentūra BNS informavo, kad šalies vadovas Gitanas Nausėda „buvo informuotas apie būsimą pokalbį iš anksto“.
Lietuvos diplomatijos vadovas teigė, jog kol kas iš Vokietijos gauta „labai lakoniška informacija“.
„Viena informacija mus pasiekė, negaliu garantuoti jos teisingumo, bet ji daug ką paaiškintų – buvo sutarta, kad skambutis nebus viešinamas. Gal buvo lūkestis, kad bus pasikeista informacija, sužinoti, kokia yra laikysena. (…) Tai galėtų po to paaiškinti sekusią sumaištį dėl to, kas pirmas komunikuoja, dėl to, kad pirmas A. Lukašenka pradėjo komunikuoti, vokiečiai vėliau pasivijo“, – svarstė ministras.
Jis teigė kol kas paties pokalbio išrašo nėra matęs.
„Panašu, kad galėjo būti taip, kad buvo per daug pasitikėta A. Lukašenka“, – kalbėjo G. Landsbergis.
Ministras taip pat stebėjosi prezidento komentarais BBC dėl galimybės kalbėtis su A. Lukašenka.
„Jis buvo ganėtinai stipriai anksčiau pasisakęs prieš tai. Gal jis turės galimybę patikslinti, ką turėjo omenyje“, – sakė ministras.
G. Nausėda BBC antradienį pareiškė, kad neteisėtos migracijos krizė Lenkijos ir Lietuvos pasienyje su Baltarusija galėtų būti sprendžiama kreipiantis ir į autoritarinį Baltarusijos vadovą A. Lukašenką.
„Manau, kad yra galimybių išspręsti krizę kreipiantis ir į poną Lukašenką, kaip ką tik tai padarė Angela Merkel. Mes turime kalbėtis su žmogumi, kuris atsakingas už tai, kas vyksta pasienyje“, – sakė jis.
G. Nausėdos teigimu, su Baltarusija taip pat reikėtų kalbėtis ir apie humanitarines problemas, sukeltas šios krizės.
Vis dėlto praėjusią savaitę prezidentas interviu naujienų portalui „15min“ teigė, kad „Europos Sąjunga nesikalba su vadovais, kurie yra nelegitimūs“.
Pirmadienio vakarą pranešta, kad autoritarinis Baltarusijos prezidentas A. Lukašenka ir Vokietijos kanclerė A. Merkel surengė telefonines derybas dėl nelegalių migrantų Baltarusijos pasienyje su Lenkija, Lietuva ir Latvija, aptarti šios krizės sprendimo būdai.
Iki tol Vakarų lyderiai laikėsi pozicijos nebendrauti su A. Lukašenka, nes 2020 metais Baltarusijoje vykę prezidento rinkimai buvo nedemokratiški, jų rezultatai – suklastoti.
