G. Nausėda atsitraukia nuo idėjos teikti įstatymą griežčiau reguliuoti atminimo lenteles

Prezidentas Gitanas Nausėda atsitraukia nuo planų teikti įstatymą, kuris įpareigotų savivaldybes laikytis centrinės valdžios nustatytų kriterijų priimant sprendimus dėl atminimo lentelių.

Rugsėjo pradžioje prezidentas paskelbė Seimo rudens sesijoje teiksiantis Vietos savivaldos įstatymo pataisas, kurios „nustatytų, kad savivaldybės, kabindamos, nukabindamos ar keisdamos atminimo lenteles, privalo laikytis Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytų kriterijų“.

Šią iniciatyvą G. Nausėda paskelbė reaguodamas į kilusias diskusijas dėl Vilniaus mero sprendimo nukabinti karininko Jono Noreikos atminimo lentą sostinės centre.

Tą patį mėnesį Prezidentūroje taip pat surengtas Kultūros forumas istorinės atminties klausimams.

Tačiau tokio įstatymo G. Nausėda rudens sesijoje taip ir nepateikė. Prezidento atstovai patvirtino, kad šiuo metu tokių planų nėra, o dėl  atmintinų vietų ir asmenų įamžinimo laukiama Kultūros ministerijos parengto įstatymo projekto.

„Kultūros ministerija ėmėsi tolesnių žingsnių ir į rengiamo naujo Kultūros pagrindų politikos įstatymo projektą įtraukė principus dėl atmintinų vietų ir asmenų įamžinimo. Naująjį įstatymą planuojama pateikti Seimo pavasario sesijoje“, – BNS sakė prezidento patarėjas Antanas Manstavičius.

Kultūros ministerijos parengtame projekte numatoma, kad kultūros ministras tvirtintų rekomendacijas dėl istorinio atminimo. 

Įstatyme taip pat būtų numatyta, kad valstybės ir savivaldybių įstaigos, spręsdamos dėl įvykio ar asmens istorinio atminimo, turi įvertinti jų istorinę reikšmę, mokslinių tyrimų duomenis, susijusių organizacijų ir bendrijų nuomonę, taip pat įvertinti, ar „asmuo teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo pripažintas kaltu dėl karo nusikaltimų ar nusikaltimų žmoniškumui padarymo“.

Pernai liepą mero Remgijaus Šimašiaus nurodymu nuo Mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos pastato sienos buvo nukabinta Jono Noreikos-Generolo Vėtros atminimo lenta.

Rugsėjį visuomenininkai atminimą lentą vėl užkabino. 

Meras argumentavo, kad J. Noreika, būdamas Šiaulių apskrities viršininku, pasirašė raštus dėl žydų geto steigimo ir žydų turto tvarkymo ir taip prisidėjo prie Holokausto, todėl miestas „neturi teisės savo erdvėse garbinti ir aukštinti tokį asmenį“, nepaisant jo nuopelnų Lietuvos laisvei. 

J. Noreikos atminimo lentos gynėjai teigia, kad J. Noreika vėliau karo metais buvo pats įsitraukęs į antinacinę veiklą, buvo gestapo areštuotas ir uždarytas į Štuthofo koncentracijos lagerį. Jie taip pat pabrėžia J. Noreikos nuopelnus antisovietiniame pogrindyje, kai jis su bendražygiais aktyviai ruošėsi sukilimui.

J. Noreika buvo suimtas 1946 metų kovą, o kitąmet okupacinės sovietų valdžios sušaudytas.

Добавить комментарий

Ваш адрес email не будет опубликован.