Europos Sąjunga turi ieškoti galimybių, kaip sumažinti priklausomybę nuo Kinijos, ypač telkiant gamybą Europoje ar bendradarbiaujant su vertybiškai panašiomis valstybėmis, sako prezidentas Gitanas Nausėda.
„Europos Sąjunga laikosi trijų dimensijų požiūrio į Kiniją, traktuoja ją kaip, viena vertus, partnerę, kita vertus, – kaip ekonominę konkurentę ir, trečioji dimensija, – kaip geopolitinę varžovę. Aš sakyčiau, kad svorio centrai pamažu keičiasi. Ir aš manau, kad neseni įvykiai su Lietuva daro tam tikrą įtaką bendrai Europos Sąjungos pozicijai, kadangi matoma iš Kinijos pusės daugiau agresyvumo, daugiau noro diktuoti savo sąlygas ir, žinoma, vaidinti didesnį vaidmenį pasaulyje“, – po neformalaus EVT susitikimo trečiadienį Slovėnijoje sakė prezidentas.
Anot G. Nausėdos, šiame kontekste Europos Sąjunga „turi veikti greitai, ryžtingai“ ir turi „mažinti savo priklausomybę nuo Kinijos įvairiais aspektais“.
„Žinoma, pandemija atskleidė, kad mes esame priklausomi gamybos grandinių požiūriu, Be jokios abejonės, esant tam tikroms aplinkybėms, Kinija tokiu koziriu tikrai pasinaudotų. Taigi, žvelgiant į ateitį, mes turime daugiau sutelkti gamybos grandinių savo šalyje, savo kontinente, arba bendraudami su kitomis, mums savo mąstymu panašiomis valstybėmis“, – kalbėjo šalies vadovas.
Lietuva pastaruoju metu kritikavo žmogaus teisių padėtį Kinijoje, blokavo šios šalies investicijas, o Vyriausybė paskelbė apie ketinimus atidaryti prekybos atstovybę Taivane, kurį Kinija laiko maištaujančia savo provincija.
Dvišaliai santykiai dar labiau ėmė prastėti gegužę Lietuvai pasitraukus iš Pekinui svarbaus ekonominio ir politinio bendradarbiavimo formato 17+1, kuriame daugiausia dalyvauja Vidurio ir Rytų Europos šalys.
Lūžio momentu tapo Taibėjaus sprendimas Vilniuje atidaryti atstovybę Taivano vardu.
Pekinas dėl to rugpjūtį konsultacijoms atšaukė savo ambasadorių ir nurodė tą patį padaryti Lietuvai. Šalies ambasadorė Kinijoje Diana Mickevičienė į Vilnių grįžo rugsėjo pradžioje.
Kinija pastaruoju metu taip pat ėmėsi stabdyti krovininius traukinius į Lietuvą, maisto eksporto leidimų išdavimą, sumažino Lietuvos įmonėms kredito limitus ir pakėlė kainas.
