G. Skaistė: siūloma nulinį PVM šildymui taikyti dar du šildymo sezonus

Nuotrauka BNS/ Paulius Peleckis

Finansų ministerija siūlo taikyti nulinį pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą šildymui dar dviem šildymo sezonams. Valstybės biudžeto netekimai per dvejus metus sieks apie 110 mln. eurų, sako finansų ministrė Gintarė Skaistė. 

„Atsižvelgiant į rinkos analizę ir dabartines kainas, šis pasiūlymas teikiamas dar dviem šildymo sezonams, jis galiotų nuo šių metų spalio iki 2023 metų balandžio 30 dienos ir dar kitų metų šildymo sezonui“, – spaudos konferencijoje trečiadienį sakė G. Skaistė.

Dalį praėjusio šildymo sezono – nuo šių metų sausio iki balandžio pabaigos – 9 proc. lengvatinį PVM tarifą valstybė kompensavo, nes sprendimas buvo priimtas vėliau, taigi, gyventojai nemokėjo PVM. 

G. Skaistės teigimu, nulinis PVM tarifas siūlomas atsižvelgiant į tendencijas ir ateities sandorius, pagal kuriuos matoma, jog energetikos prekių kainos išliks aukštos dar kurį laiką.

Ministrės vertinimu, dėl lengvatos 2020–2023 metų šildymo sezoną valstybės biudžetas neteks 54 mln. eurų, o 2023–2024 metų – dar apie 57 mln. eurų, tačiau konkretesnė suma priklausys nuo šildymo kainų. 

„Tikėtina, kad visas šis paketas kainuos biudžetui apie 110 mln. eurų“, – sakė ministrė. 

G. Skaistės teigimu, kompensacijos gyventojams dėl aukštų dujų ir elektros kainų bus numatytos parengus kitų metų valstybės biudžetą ir atnaujinus Lietuvos ekonomines prognozes. Jas pristatyti planuojama pirmadienį. 

„Po to bus finalizuojami biudžeto pasiūlymai ir drauge su 2023 metų biudžetu bus pasiūlytas ir papildomas paketas“, – sakė G. Skaistė. 

Pasak jos, 2023 metų biudžete bus skirta lėšų daliniam energijos kainų kompensavimui bei gyventojų pajamų didinimui. 

„Konkretesnis modelis bus matomas tada, kai apibendrinsime visas ekonomines projekcijas ir ateities sandorių kainas ir įvertinsime visas alternatyvas, kurios šiuo metu rengiamos“, – teigė ministrė. 

„Taip pat numatome išlaikyti padidintą krašto apsaugos finansavimą, numatant, kad jo dydis bus ne mažesnis kaip 2,52 proc. nuo BVP. Rengiamos ir papildomos priemonės, kurios nukreiptos į ilgalaikį problemos sprendimą, iš Atsigavimo fondo ar „Naujos kartos Lietuva“ plano, planuojama pasinaudoti EK siūlomomis galimybėmis ir skolintis iš to instrumento, nes skolinimosi sąlygos yra palankesnės“, – kalbėjo G. Skaistė. 

Anot ministrės, bus numatytos priemonės energetinei transformacijai ir parama verslui dėl didelių elektros kainų. 

Premjerė Ingrida Šimonytė yra sakiusi, kad energijos kainų kompensavimui kitąmet numatoma skirti daugiau nei 1 mlrd. eurų, tačiau kiek ir kam konkrečiai bus mokamos subsidijos, kol kas neatskleidžiama.  

*Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB «BNS» sutikimo draudžiama

Добавить комментарий

Ваш адрес email не будет опубликован.