Atsiskaitymai už sankcionuotų prekių tranzitą tarp Rusijos ir Kaliningrado srities yra nebe Vyriausybės atsakomybė – sprendimus dėl jų priima patys bankai, sako ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė.
„Atsiskaitymo klausimas jau yra, dovanokit, nebe Vyriausybės kompetencija, todėl kad jeigu finansinės institucijos nutaria neturėti komercinių santykių ir neaptarnauti tam tikrų operacijų, tai yra įmonių teisė tokius sprendimus priimti“, – antradienį LRT radijui sakė premjerė.
„Jei tokie sprendimai priimami, jei konkretus subjektas atsisako turėti komercinius santykius, tai galbūt tuos komercinius santykius gali aptarnauti kažkokie kiti subjektai. Jeigu niekas nesutiktų aptarnauti, jie ir negalėtų vykti, bet Vyriausybė negali priversti finansinių institucijų aptarnauti kažkokią komercinę veiklą“, – teigė I. Šimonytė.
Anot jos, vienintelis Lietuvos tarptautinis įsipareigojimas yra keleivių tranzitas į Kaliningrado pagal specialią schemą.
„Nes tai mūsų įstojimo į Europos Sąjungą dalis ir atsiskaitymai pagal šitą schemą, mano žiniomis, vykta be sutrikimų“, – sakė premjerė.
Prezidento patarėjai Astai Skaisgirytei praėjusią savaitę pareiškus, jog Vyriausybė turėtų aktyviai valdyti situaciją ir nepalikti Kaliningrado tranzito rizikų savieigai, premjerė teigia, jog „niekas atsakomybių nemėto“.
„Yra klausimai, kuriuos turi spręsti Vyriausybė, ir yra klausimai, kuriuos sprendžia ekonominiai subjektai, tai yra, įmonės. Man atrodo, iš Vyriausybės pusės yra aišku viskas, kas turėtų būti apsakyta, tai yra pasakyta su Europos Komisijos taip pat žinia ir tam tikromis gairėmis, kad Kaliningrado tranzitas, kuris apima sankcionuotas prekes, kurios numatytos vienam ar kitam sankcijų sąraše, vyksta laikantis nustatytų apribojimų, tie apribojimai yra sutartim ir pranešti Rusijos pusei“, – kalbėjo Vyriausybės vadovė.
Susisiekimo ministras M. Skuodis praėjusią savaitę teigė, kad už tranzitą į Kaliningradą Rusijos ir Baltarusijos įmonės su „Lietuvos geležinkeliais“ (LTG) galėtų atsiskaityti ir per užsienyje veikiančius bankus.
Taip jis kalbėjo Lietuvos institucijoms ieškant garantijų šalyje veikiantiems bankams, kad atsiskaitymai už Kaliningrado tranzitą nepažeis tarptautinių sankcijų, įvestų dėl Rusijos invazijos į Ukrainą, net jeigu gabenamos sankcionuotos prekės, mokėjimus vykdo sankcionuotos įmonės ar žmonės.
Šiaulių bankas jau anksčiau pranešė nuo rugsėjo nebevykdysiantis jokių operacijų su Rusija ir išimtis taikys tik tuo atveju, kai mokėjimai atliekami humanitariniais tikslais ar valstybės funkcijoms užtikrinti.
FNTT anksčiau BNS nurodė, kad Lietuvoje veikiantiems bankams gali būti suteikiamos išimtys ir leidžiama aptarnauti mokėjimus už paslaugas, susijusias su Kaliningrado tranzitu, tačiau tvirtina vertinsianti kiekvieną atvejį.
Europos Komisija kiek anksčiau pareiškė, kad Bendrijos sankcijos Rusijai ir Baltarusijai nedraudžia bankams aptarnauti mokėjimų už geležinkelių paslaugas, o Lietuvos institucijos turi dėl to patikinti bankus.
*Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB «BNS» sutikimo draudžiama