Iki gruodžio pabaigos galėtų būti pasirengta nuotoliniam Seimo darbui – V. Čmilytė-Nielsen

Nuotrauka BFL/ Irmantas Gelūnas

Jeigu parlamentarai priims naujas statuto pataisas, iki gruodžio pabaigos galėtų būti visiškai pasirengta nuotoliniam Seimo darbui, sako parlamento vadovė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

„Realiai techniniai visi sprendimai turėtų būti parengti per tris–keturias savaites. (…) Iki gruodžio pabaigos sprendimai jau turėtų būti vietoje ir mes galėtume pilnai pereiti prie nuotolinio darbo“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė ji.

V. Čmilytė-Nielsen vylėsi, kad naujas pataisas parlamentarai palaikys.

„Pataisos tikrai yra išsamios ir atvertų kelią perėjimui prie nuotolinio darbo. Tikiuosi, kad palaikymas joms bus platesnis nei buvo praėjusią savaitę“, – teigė ji.

Kol Seimas negali dirbti nuotoliniu būdu, pasak Seimo vadovės, imtasi visų saugumo priemonių.

„Esame numatę visas saugumo priemones, kurios užtikrintų kiek galima saugesnį Seimo narių darbą čia. Taip pat kas savaitę sudaroma galimybė Seimo nariams testuotis. Tai yra būtinybė, kad atėję į Seimo posėdį Seimo nariai nebūtų užsikrėtę, neužkrėstų kitų“, – tvirtino V. Čmilytė-Nielsen.

Eilinis parlamentarų patikrinimas atliktas trečiadienį. Seimo pirmininkės žiniomis, naujų susirgimų COVID-10 nenustatyta.

V. Čmilytė-Nielsen apgailestavo, kad tik maždaug pusė parlamentarų sutinka testuotis.

Ketvirtadienį Seimui bus pateiktos naujas statuto pataisų projektas, numatantis nuotolinio parlamento darbo įteisinimą.

Jį parengė speciali Seimo kanceliarijos darbo grupė.

Pagal projektą, Seimo posėdžiai nuotoliniu būdu būtų organizuojami Seimo valdybos sprendimu, kai šalyje įvedama nepaprastoji padėtis, paskelbiama ekstremalioji situacija ar karantinas ir „gali kilti grėsmė Seimo darbui, nes dėl akivaizdžių objektyvių aplinkybių arba būtinybės riboti užkrečiamųjų ligų plitimą Seimo nariai negali susirinkti į Seimo posėdį Seimo rūmuose“.

Numatyta, kad turi būti užtikrintas nuotoliniame posėdyje dalyvaujančio Seimo nario tapatybės nustatymas. Parlamentarui balsuojant būtų reikalinga papildoma tapatybės registracija ir balsavimo momento fotofiksavimas, kad būtų galima įsitikinti, jog Seimo narys balsavo asmeniškai ir aiškiai išreikšta jo tikroji valia.

Be to, nuotoliniai posėdžiai, kaip ir vykstantieji gyvai, privalo būti transliuojami Seimo interneto svetainėje, o jų vaizdo ir garso įrašai išsaugojami. 

Pataisos taip pat numato, kad nuotoliniai posėdžiai negalimi, kai rengiamas uždaras Seimo posėdis, pirmasis naujai išrinkto parlamento posėdis, posėdis, kuriame prisiekia išrinktas prezidentas, ministras pirmininkas, ministrai, Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjai, valstybės kontrolierius, Vyriausiosios rinkimų komisijos nariai, kiti Seimo į pareigas skiriami asmenys;

Taip pat nuotoliniu būdu parlamentarai negalėtų dirbti ir tuomet, kai būtina surengti slaptą balsavimą.

Parlamento vadovybė antradienį nusprendė nuotoliniam Seimo darbui organizuoti naudoti „Microsoft Teams“ platformą.

Praėjusią savaitę siūlyta minimaliai pataisyti Seimo statutą, kad nuotoliniu būdu būtų galima rengti diskusijas per plenarinį posėdį, tačiau dauguma parlamentarų šias pataisas atmetė.

Seime dėl koronaviruso atšaukti dviejų dienų posėdžiai – pertrauka padaryta nuo lapkričio 25 dienos iki gruodžio 3 dienos.

Anksčiau pranešta apie šešis COVID-19 užsikrėtusius parlamentarus.

Seimo nariai būtų apmokomi dirbti nuotoliniu būdu

Prieš pereinant dirbti nuotoliniu būdu, Seimo nariams būtų surengti specialūs mokymai, teigia parlamento pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

Ji ketvirtadienį pristatė naujas Seimo statuto pataisas, numatančias nuotolinio parlamento darbo įteisinimą.

„Būtinas Seimo narių apmokymas prieš pereinant prie nuotolinio darbo. Taigi, tikrai turėtume vieną–dvi sesijas, kai būtų išaiškinti visi niuansai ir pasitreniruotume“, – teigė V. Čmilytė-Nielsen.

„Seimas tikrai negali būti ta institucija, kuri lėčiausiai prisitaiko prie šios dienos iššūkių“, – tvirtino ji.

Seimo pirmininkė pabrėžė, kad kitų valstybių parlamentai jau yra užsitikrinę tokią galimybę.

„Gyvename XXI amžiuje, daugelis kaimyninių parlamentų sėkmingai perėjo prie nuotolinio darbo, manau, kad tai galime padaryti ir mes“, – ketvirtadienį teigė ji.

Socialdemokratų partijos frakcijos seniūnas Algirdas Sysas klausė, kaip bus garantuota Seimo nario pareiga dalyvauti plenariniame posėdyje, jeigu ten, kur jis dirbs nuotoliniu būdu, dings elektra.

„Nuo force majeure’inių situacijų turbūt niekas negali būti apsaugotas. Lygiai taip pat Seimo narys gali patekti į kamštį važiuodamas į Seimo posėdį ir nesudalyvauti svarbiame balsavime“, – atsakė parlamento pirmininkė.

„Tai kelio atvėrimas nuotoliniam Seimo darbui, be abejo, sieksime, kad techniniai sprendimai būtų kuo tobulesni“, – pridūrė ji.

Добавить комментарий

Ваш адрес email не будет опубликован.