Lietuva nėra tinkamai pasiruošusi visuomenės senėjimui – STRATA

Nuotrauka BFL/ Paulius Peleckis

Lietuvos visuomenei senstant dukart greičiau nei Europos Sąjungos (ES) vidurkis, šalis turi pasiruošti pokyčiams paslaugų ir darbo rinkose bei užtikrinti geresnius gyvenimo standartus, teigia Vyriausybės strateginės analizės centras (STRATA).

STRATA vyresnioji politikos analitikė Indrė Pusevaitė sako, kad 2050 metais daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų bus „sidabrinės ekonomikos“ dalyviai – 50 metų ir vyresni, tačiau šalis neturi plano, kaip tam ruoštis.

„Atlikę analizę matome, kad šiuo metu valstybė neturi (…) programos, kuri leistų susidoroti su artėjančiais iššūkiais ir pasinaudoti galimybėmis. Įvairių programų, priemonių yra, bet jos visos išskaidytos įvairaus lygmens svarbos ir trukmės programose, išskaidytas ir finansavimas. Valstybei didelis interesas būtų pasirinkti tokią strategiją ir įgyvendinti“, – spaudos konferencijoje ketvirtadienį sakė I. Pusevaitė.

Anot jos, reikėtų rūpintis, kaip ilginti sveiko gyvenimo trukmę, keisti gyvenimo būdą bei plėsti mokymosi visą gyvenimą kultūrą. Be to, senstanti visuomenė dažniausiai suprantama kaip iššūkis, nors ji formuoja naują prekių bei paslaugų rinką bei kuria naujus darbo rinkos modelius.

„Viešojoje erdvėje per dažnai susikoncentruojame tik į suvaržymų finansinio spaudimo pusę ir labai mažai kalbame apie galimybes“, – sakė I. Pusevaitė.

Europos Komisija prognozuoja, kad po trijų dešimtmečių Lietuvos gyventojų amžiaus mediana sieks 51 metus ir bus beveik 7 metais didesnė nei šiuo metu. Tuomet už lietuvius vyresni bus tik italai, portugalai ir kroatai.

Tuo metu 1990 metais Lietuvoje amžiaus mediana buvo 33 metai, o šalies populiacija – viena iš šešių, jauniausių Europoje.

Nuo 1990 iki 2019 metų Lietuvos populiacija susitraukė beveik 1 mln. – iki 2,8 mln. gyventojų, vidutinė jų amžiaus mediana padidėjo 11 metų iki 44 metų. Tai reiškia, kad jau dabar pusė šalies gyventojų yra vyresni nei 44 metų.

Dėmesys prevencinei medicinai ir mokymuisi

STRATA pastebi, jog Lietuvoje ilgėja žmonių gyvenimo trukmė, tačiau sveiko gyvenimo – ne. Tuo metu ES mastu ilgėjant gyvenimo trukmei auga ir dalis, kuri nugyvenama nevaržant ligų. I. Pusevaitės teigimu, tam įtakos turi mažas dėmesys prevencinei medicinai. 

Iššūkiu vyresniems gyventojams tampa ir išlikimas pilnaverčiais darbo rinkos dalyviais. STRATA teigimu, dėl nepalankių amžiaus nuostatų 50 ir vyresni gyventojai prastai vertina kompiuterinio raštingumo, užsienio kalbų mokėjimą ir gebėjimą mokytis. Be to, didelė dalis negali sau to leisti dėl finansinių priežasčių, jie taip pat nėra skatinami mokytis.

„Tai ypač rimta problema, nes galimybės ilgai išlikti pilnaverčiais darbo rinkos dalyviais, kaip yra tose profesijose ir tuose ekonomikos sektoriuose, kurie labai imlūs žinioms, reikalauja aukštos kvalifikacijos ir nuolatinio jos tobulinimo“, – sakė I. Pusevaitė.

Analitikė taip pat pastebi, jog tarp 65-69 metų amžiaus žmonių dirbančių dalis yra santykiniai aukšta, dirbti lieka ketvirtadalis jų, tai lemia kuklios pensijos ir santaupos. Tačiau nuo 55 metų dirbančiųjų dalis staiga ima mažėti patiems žmonėms apsisprendus nedirbti.

Lietuvos Socialinių tyrimų centro vyriausioji mokslo darbuotoja Daiva Skučienė teigia, kad vyresnių žmonių išsilavinimas ir patirtis gali būti panaudojama tęsiant karjerą. Anot jos, su amžiumi didėja mąstymo greitis, greičiau identifikuojami ryšiai ir sprendžiamos problemos. 

Jos teigimu, tam reikalingos valstybės investicijos į sveikatą, prevencinę mediciną, programų prieinamumą bei valstybės ir darbdavių dialogas. 

„Dialogas reikalingas sprendžiant vyresnio amžiaus darbuotojų tolimesnę karjerą, požiūrio keitimą ir kitus svarbius klausimus“, – spaudos konferencijoje sakė D. Skučienė. 

Pensijų sistema turi užtikrinti saugumą

Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos vadovas Tadas Gudaitis sako, kad pensijų sistema reikalinga kaip ekonominio saugumo garantas senatvėje.  Anot jo, svarbu, kad gyventojai
užsitikrintų pajamas pensijai iš kelių šaltinių, būtinas ir darbdavių įsitraukimas.

„Situacija rodo, kad svarbu visime suprasti ir užsitikrinti šaltinius pensijai, ne tik laukti, kol tą padarys ir pasirūpins valstybė, bet ir patys savimi turime pasirūpinti“, – spaudos konferencijoje sakė T. Gudaitis. 

„Norint turėti tvarias užtikrintas pajamas senatvei, be darbdavių indėlio tą padaryti bus sunku, darbdavių įsitraukimas yra būtinas“, – pridūrė jis.

Jo teigimu, Lietuvoje pensijų fonduose sukauptas turtas siekia 8 proc. bendrojo vidaus produkto – tai viena mažiausių dalių Europos Sąjungoje.

Tuo metu D. Skučienė pabrėžė, jog turi būti stiprinama „Sodros“ pensijų sistema.

„Sodros“ sistema turi būti stiprinama, išsaugoma, ji išlieka labai svarbi ir pagrindinė pakopa. Kas nori, privačiai kaupti, tai yra gerai, kad užsitikrina pajamas iš kelių šaltinių, bet „Sodros“ sistema turi išlikti,  būti stiprinama ir sprendžiamas skurdas“, – teigė ji.

„Sodros“ duomenimis, šiuo metu Lietuvoje senatvės pensijos mokamos 613,3 tūkst. gyventojų, iš jų 69,9 tūkst. rugsėjo pabaigoje dirbo. Antrospakopos pensijų fonduose dalyvauja 1,3 mln. gyventojų, o jų bendras turtas siekia 4 mlrd. eurų.

Добавить комментарий

Ваш адрес email не будет опубликован.