Lietuvai būtina didinti baterijų surinkimą – ministerija

Nuotrauka pixabay.com

Lietuvai būtina didinti visų baterijų – nuo skirtų žiebtuvėliams ar laikrodžiams iki automobilių akumuliatorių – surinkimą, teigia Aplinkos ministerijos atstovė. 

Kai kuriems Seimo nariams siūlant taikyti užstato sistemą, ministerijos Atliekų politikos grupės vadovė Agnė Bagočiutė teigia, jog tokia galimybė šiuo metu nėra svarstoma.  

„Galvojant apie užstato sistemos praplėtimą naujais gaminiais, visada reikia įvertinti pačios sistemos kaštus, nes paprastai jie yra brangūs“, – Seimo Aplinkos apsaugos komitete praėjusią savaitę teigė A. Bagočiutė. 

Pasak jos, 2030 metais šalyje turės būti surenkama 70 proc. baterijų, tuo metu dabar šis rodiklis siekia 46 procentus.

„Matome, kad tikrai daug gyventojų net ir kalbant apie galvaninius elementus, vangiai juos pristato, o kaupia namuose (…) Dabar ES reikalavimus įgyvendiname, bet dėl ambicingesnių tikslų turėtume iššūkių“, – kalbėjo Aplinkos ministerijos atstovė.  

Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, į Lietuvą baterijas pristato 1990 tiekėjų, tuo metu į Atliekų tvarkytojų registrą įtraukti šeši jų perdirbėjai. Jų gamintojų Lietuvoje nėra – anksčiau jas gamino bendrovė „Sirijus“. 

„Realiai perdirba tik įmonė „Bateris“, o Lietuvoje perdirbami tik plastikai ir elektrolitai (jie sudaro apie 7 proc. baterijos svorio – BNS). Kitos atliekos perdirbimui yra eksportuojamos“, – Seime aiškino A. Bagočiutė.

Dabar Europos Sąjungos valstybėse minimali užduotis yra sutvarkyti ne mažiau kaip 45 proc. į rinką patenkančių baterijų. 

 Prekybos tinklai: surenkamos tonos baterijų

Didieji prekybos tinklai jau maždaug dešimtmetį surenka smulkias elektronikos atliekas, tačiau dalis gyventojų jas vis dar meta į komunalinių atliekų konteinerius.

„Iki“ komunikacijos vadovė Vaida Budrienė BNS teigė, kad pernai prekybos tinkle buvo surinkta 7,9  tonos, o užpernai – 8,4 tonos elementų. 

„Matome tendenciją, kad „Iki“ importuotas ir pateiktas baterijas mūsų klientai yra linkę mums ir grąžinti (…) Galima išskirti surinkimus per pirmąjį metų ketvirtį, nes jie dažnai būna didesni. Galbūt žmonės valosi namus, kiemus, patalpas“, – sakė V. Budrienė. 

„Maximos“ komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė teigia, kad pernai prekybos tinkle surinkta per 20 tonų panaudotų elementų – 11 proc. daugiau nei 2019-aisiais.

Pasak E. Dapkienės, daugiausia žmonės atneša panaudotus galvaninius elementus, o mažiausiai yra surenkama ličio baterijų.

„Lidl Lietuva“ atstovė ryšiams su visuomene Lina Skersytė tvirtino, kad per pastaruosius metus vidutiniškai surenkama daugiau nei 8 tonos įvairiausių baterijų ir akumuliatorių bei daugiau nei 2 tonos elektroninės įrangos.

Tuo metu „Norfos“ atstovas spaudai Darius Ryliškis pabrėžė, kad elementų surenkama mažiau, nes vis dažniau naudojami daugkartiniai pakraunami elementai. 

„Atsirado akumuliatorinių elementų, kuriuos galima pakrauti. Šitų elementų atsiradimas arba išpopuliarėjimas sumažino kitų baterijų populiarumą“, – tvirtino D. Ryliškis.  

„Norfa“ neskaičiuoja, kiek surenka panaudotų ar pasenusių baterijų.

Добавить комментарий

Ваш адрес email не будет опубликован.