Lietuvos aplinkosauga kol kas skirta gerai pasirodyti prieš Europos Sąjungą

Lietuvos aplinkosaugos politika kol kas apsiriboja siekiu gerai atrodyti prieš Europos Sąjungą (ES), kai iš tiesų reikia pertvarkyti ekonomiką, sako Aplinkosaugos koalicijos pirmininkė Lina Paškevičiūtė.

„Mūsų aplinkosauga yra viešieji ryšiai prieš Europos Sąjungą, tai negera situacija, kuri turi iš esmės keistis. Ne kontrolės stiprinimas, kuris yra minimumo minimumas, bet suvokimas, kad turime perorientuoti ekonomiką, yra šių laikų aplinkosauga“, – ketvirtadienį spaudos konferencijoje Vilniuje sakė L. Paškevičiūtė.

Nevyriausybinių organizacijų atstovai kritikavo Vyriausybės rengiamą 2021–2030 metų nacionalinį pažangos planą sakydami, kad aplinkosauga joje neturi būti išskirta atskiru tikslu, o turi tapti integralia strategijos dalimi, numatant pokyčius ir ekonomikoje, darnią plėtrą.

„Viskas, kas susiję su aplinkos apsauga, atskirta ir sudėta į šeštą tikslą, mes tai vadiname plėtra „Grigeo“ mentalitetu. Kaip modeliuojamos „Grigeo“ tipo įmonės – apsimestinai tvarios, aplinkosauga besirūpinančios įmonės. Jie sakė, kad yra draugiški aplinkai, investuoja į aplinkosaugą, tačiau surado vamzdį, kur nevalytos nuotekos išmetamos į Kuršių marias, visi mes esame šokiruoti, ir tai viešaisiais ryšiais paremta aplinkosauga“, – apie dokumentą sakė L. Paškevičiūtė.

„Reikalingi labai rimti sisteminiai pokyčiai, pervedant taršią ekonomiką į darnią ekonomiką, ir tik tada, kai mūsų ūkinės ministerijos taps besirūpinančios aplinka, mes galime tikėtis rimtų pokyčių“, – pažymėjo koalicijos vadovė.

Anot jos, kol kas vykdomos aplinkosaugos politikos „pats pagrindinis tikslas – teisingai pasirodyti prieš Europos Sąjungą“.

„Mes aplinkosaugos turime tik tiek, keik reikalauja ES, ir dar mažiau, jei teisingai sugebame užpildyti dokumentus ir ES daugiau nepareikalauja, mes to ir nesugebame padaryti. Tą požiūrį mes turime keisti, jei norime žalesnės Lietuvos“, – kalbėjo NVO atstovė.

Darnaus vystymosi centro direktorius Liutauras Stoškus pažymėjo, kad aplinkosauga turi tapti integralia valstybės ateities strategijos dalimi.

„Ji negali būti atskira arba šalia, ji turi būti integrali dalis, ir tai yra mūsų prielaida tam, kad po dešimt metų neatsidursime situacijoje, kai mūsų gyvenimas taps kur kas brangesnis nei turime dabar“, – sakė L. Stoškus.

„Šitas dešimtmetis iš esmės yra lemiamas, mes vaikštome skustuvo ašmenimis. Jei mes neįdėsime pakankamai pastangų, mūsų tikslai suvaldyti biologinės įvairovės nykimą, klimato kaitos procesus gali būti jau beviltiški“, – pažymėjo Daraus vystymosi centro vadovas.

Kauno technologijos universiteto Aplinkos inžinerijos instituto direktorė Žaneta Stasiškienė teigė, kad išteklius eikvojanti ekonomika turi tapti darnia žiedine.

„Jei norime išsaugoti mišką, mažinti gigantiškų gaisrų riziką, privalome keisti būdus, kaip gaminame, ką vartojame ir ką darome su atliekomis. Šis pokytis – tai didelis iššūkis, bet ir didelės galimybės verslams bei naujos darbo vietos. Perėjimas į žiedinę ir klimatui neutralią ekonomiką yra pats svarbiausias ateinančio dešimtmečio ekonomikos pokytis“, – kalbėjo Ž. Stasiškienė.

Jos vertinimu, dabartiniame nacionalinės pažangos plano variante „šis perėjimas atskirtas nuo ekonomikos augimo“.

Lietuvos aplinkosauginės nevyriausybinės organizacijos ir visuomeniniai judėjimai su savo siūlymais pažangos planui ketvirtadienį kreipėsi į prezidentą Gitaną Nausėdą, Seimą ir Vyriausybę.

Jie siūlo valstybiniu lygiu pripažinti, kad aplinkos ir klimato kaita, biologinės įvairovės nykimas yra Lietuvai svarbūs iššūkiai ir tai „aiškiai ir nedviprasmiškai“ konstatuoti pažangos plane.

Tarp kitų siūlymų – iš esmės peržiūrėti plano keliamus tikslus, užtikrinant tik darniais, žaliosios ekonomikos principais paremtą ekonominį vystymąsi, o atsakomybę už darnaus vystymosi lyderystę perkelti iš Aplinkos ministerijos į Vyriausybės lygmenį.

Добавить комментарий

Ваш адрес email не будет опубликован.