Mokytojų atlyginimų didinimo tempai – nepakankami, sako G. Nausėda

Фото Робертаса Дачкуса/пресс-служба президента Литвы*

Mokytojų atlyginimų didinimo tempas yra nepakankamas, nes jis nespėja su infliacija, teigia prezidentas Gitanas Nausėda.

Anot jo, dabartiniais tempais bus sudėtinga pasiekti pernai rugsėjį nacionaliniame partijų susitarime dėl švietimo įtvirtintą siekį, kad mokytojų vidutinis darbo užmokestis sudarytų 130 proc. šalies vidutinio darbo užmokesčio jau 2024-aisiais.

„Mokytojo atlyginimai yra didinami, tačiau dabartinėmis aplinkybėmis jie didėja, deja, netgi mažiau, nei infliacija. Todėl tokiu tempu didinant bus labai sunku pasiekti tą užsibrėžtą 130 procentų nuo vidutinio darbo užmokesčio dydį“, – žurnalistams trečiadienį sakė G. Nausėda.

Prezidento teigimu, siekiant mokytojo profesijos prestižo „esame ilgo kelio pradžioje“.

„Negali sakyti, kad visiškai stovime vietoje. Bet tas greitis, kuriuo judėtumėme sukurdami geresnes sąlygas mokytojui, turėtų būti didesnis“, – tvirtino prezidentas.

Pasak jo, finansinė pusė yra įtvirtinta tiek partijų, tiek Vyriausybės ir profesinių sąjungų susitarimuose, tačiau ne mažiau už finansus svarbu ir tai, kaip mokytojai jaučiasi savo darbo vietoje, kiek jiems tenka biurokratinių pareigų.

„Taip atsitinka, kad, galbūt, iš dalies ir biurokratai, ieškodami savo pateisinimo, prigalvoja tiek visokiausių reikalavimų, ataskaitų pildymo mokytojams, kuris, be kita ko, yra ir neatlyginamas darbas, kad mokytojas nesijaučia laisvas, jis nesijaučia gerai. Šia prasme, mums reikia pagalvoti apie tai, kaip padėti jam savarankiškai dirbti ir atskleisti kūrybiškumą, nenormuoti jo iš viršaus“, – kalbėjo G. Nausėda.

G. Nausėda Tarptautinę mokytojo dieną trečiadienį lankėsi sostinės Palaimintojo Teofiliaus Matulionio gimnazijoje, kurioje vystomas vadinamasis įtraukusis ugdymas, kai vaikai su specialiaisiais poreikiais mokomi kartu su kitais bendraamžiais.

Pasak jo, tai, kad mokykloje galėtų mokytis visi, yra „kertinis gerovės valstybės elementas“, kad visuomenė išsiugdytų empatiją priimant žmones su negalia.

Jo teigimu, mokykla turėtų būti „didelė šeima“, apimanti tėvus, mokytojus. Jis sakė matęs tokių pavyzdžių, kur tėvai netgi imasi mokytojo funkcijų, per pamokas pasakodami apie savo profesiją.

Pernai rugsėjį pasirašytame parlamentinių partijų susitarime numatyta, kad iki 2024 metų pabaigos mokytojų vidutinis darbo užmokestis sudaro 130 proc. šalies vidutinio darbo užmokesčio, dėstytojų, mokslo darbuotojų ir kitų tyrėjų – 150 proc. vidutinio darbo užmokesčio. Kartu numatytas ir tvarus darbo užmokesčio augimas po 2024 metų.

*Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB «BNS» sutikimo draudžiama

Добавить комментарий

Ваш адрес email не будет опубликован. Обязательные поля помечены *